„Rosemary‘s Baby“ – pirmasis amerikietiškas režisieriaus Roman Polanski‘io darbas. Tarp šio režisieriaus darbų taip pat yra visiems gerai žinomas 2002 metų šedevras apie talentingą žydų atlikėją „The Pianist“ ir 1974 metų detektyvinė drama „Chinatown“. Filmas pastatytas pagal to paties pavadinimo Ira Levin romaną. Pats knygos autorius, kalbėdamas apie filmą, teigė, kad tai pati tiksliausia knygos ekranizacija Holivude.

Filmo siužetinė linija

Veiksmas prasideda Manhetene, kur jauna porelė Guy (John Cassavetes) ir Rosemary (Mia Farrow) Woodhouse‘ai įsikrausto į vienus iš apartamentų sename, gotikiniame, prastos reputacijos name. Jaunavedžiai susipažįsta su draugiška pagyvenusia porele Roman (Sidney Blackmer) ir Minnie (Ruth Gordon) Castevet‘ais, kurių kompanija kažkuo patraukia Rosemary‘ės vyrą. Dėl šių naujų ryšių Guy‘us pradeda tolti nuo žmonos, tarp sutuoktinių atsiranda paslapčių. Viskas neatrodytų taip keista, jei viso to nelydėtų ir nepaaiškinami įvykiai už šeimos ribų: mistiškai miršta jų jauna kaimynė, kuri buvo senyvos porelės artimiausia draugė, o naktimis už kambario sienų girdimi keisti garsai. Draugiškųjų kaimynų susidomėjimas jaunavedžiais pradeda kelti įtarimą. Galbūt tai tik Rosemary‘ės prasimanymai? Jaunasis jos draugas nemato nieko keisto ir tik pasišaipo iš savo žmonos įtarimų. Kaip bebūtų, siaubingi sapnai ir girdimi nepaaiškinami garsai neapleidžia mūsų herojės. Viskas pasidaro dar keisčiau, kai mergina netikėtai pastoja ir ją pradeda kamuoti nuolatiniai fiziniai skausmai. Kaimynų perdėtas rūpestis, jų parekomenduoto gydytojo patarimai sužadina tik dar daugiau klausimų. Ko šie žmonės nori iš jos ir jos būsimo vaiko? Kodėl staiga taip pašlijo santykiai su vyru, nors niekuomet nekildavo tokių problemų? Artėjant gimdymo laikui, viskas klostosi tik vis mistiškiau ir painiau.

Vaidyba ir techninė filmo pusė

Mia Farrow sugebėjo pilnai atskleisti savo veikėjos asmenybę. Filmo pradžioje pavaizduota spindinti sveikata, laiminga, pasitikinti savo vyru moteris. Abu jaunavedžiai tiesiog švyti meile, negali vienas nuo kito atsitraukti. Po įsikūrimo naujajame bute, pasitikėjimas pradeda mažėti, atsiranda paslapčių, todėl moteris pasidaro įtari. Besilaukiant kūdikio aiškiai matomas sveikatos blogėjimas, kurį lydi išvaizdos ir elgesio pokyčiai: įkritę paakiai, nerimastingas žvilgsnis, susigūžusi laikysena.

John Cassavetes suvaidino gana stereotipinę būsimą kino žvaigždę: plati, švytinti šypsena, pasitikinti savimi laikysena, drąsus elgesys, komunikabilumas. Jo vaidmenyje taip pat pastebimas ryškus pokytis: iš mylinčio ir geraširdžio vyro į paslaptingą, nesirūpinantį mylimosios būkle, snobą.

Antraeilius vaidmenis atlikę Sidney Blackmer ir Ruth Gordon taip pat nenuvylė. Mistiškų kėslų turinti senukų porelė tikrai prisidėjo prie filmo įtampos kūrimo ir palaikymo. Minnie‘ės daromi „vitaminų“ kokteiliai ir apeigiškumas sukūrė raganišką įspūdį. Gaila, kad Roman vaidmuo buvo gerokai mažiau išreikštas.

Filmo siužetas nenuobodus, įtraukiantis, dialogais sukurtas stiprus mistiškumo įspūdis. Įvykių eiga nenuspėjama, sukurta taip, kad nepavyktų iškart atspėti filmo idėjos. Tai nėra įprasta 60‘s meilės istorija. Daug scenarijaus posūkių, kurie lyg ir veda viena linkme, tačiau kartu pateikiami ir prieštaravimai, kurie neleidžia į siužetą žvelgti tik iš vienos perspektyvos. Iki pat filmo galo išlaikoma nežinia, o finalas tikrai nustebina. Daugiausiai koncentruojamasi ties Rosemary‘ės spėliojimais ir įtarimais, kurie iš pirmo žvilgsnio pasirodo tik kaip paranojiško elgesio apraiškos.

Filme nemažai šiurpių, gąsdinančių scenų, dėl kurių savo laiku filmas buvo laikytas vienu baisiausių istorijoje. Žinoma, pagalvojus, kokio šlykštumu užpildyto siaubo režisieriai prikuria šiais laikais, tokie kadrai nebėra itin gąsdinantys. Nepaisant to ir grįžtant į 60-70 metus, scenos, kuriose vaizduojamos nežmogiškos, demoniškos pabaisos, tikrai kelia šiurpą. Jau šiame filme susiduriame su seksualine prievarta, kas šiais laikais jau tapo kasdienybe.

Spalvinė gama visame filme išlaikyta vienoda, nepaisant siužeto pokyčių. Visas scenarijaus pokyčių perteikimas priklauso vien nuo aplinkos detalių. Ir, žinoma, pagrindinių herojų tarpusavio elgesio t.y. vaidybos. Pradžioje, stebint jaunąją porelę, kyla tik ramios emocijos – matome darnią šeimą, kuri ketina susilaukti vaiko. Nors, vietomis ir pačioje pradžioje pastebime keistų namo detalių (išmuštos plytelės, nuvytę augalai, palikti neaiškios kilmės rašteliai), kurios tarsi pranašauja, kad šitame name kažkaip ne taip ir, kad jų gyvenimas nebus toks jau ramus, kokio jie tikisi. Filmo eigoje šių detalių tik daugėja (atsiranda lipšnūs kaimynai, kurie kažkodėl labai susidomi jos vyru, netikėtas nėštumas po siaubingo košmaro ir t.t.).

Filme muzikos nėra labai daug, tačiau ji parinkta labai tinkamai. Įsimintiniausia buvo lopšinė („Lullaby“), kurią įdainavo pati Mia Farrow. Daina, persmelkta siaubu, nusivylimu, susitaikymu. Jau filmo pradžioje jos pagalba sukuriama niūri, mistiška nuotaika.

Bendras filmo vaizdas

„Rosemary‘s Baby“ – tai mistiška drama apie jaunavedžių porelę, besilaukiančią pirmojo savo kūdikio. Šiurpinanti aplinka, nepaaiškinamos aplinkinių žmonių mirtys, garsinės ir vaizdinės pagrindinės herojės Rosemary‘ės haliucinacijos (ar tikrai haliucinacijos?), daugybė neatsakytų klausimų lydės žiūrovą nuo pat pirmųjų filmo minučių ir tik finalas atskleis sukrečiančias keistojo namo paslaptis.