Pristatęs pirmąją savo Betmeno trilogijos dalį, režisierius Christoperis Nolanas nuo tamsos riterio kūrimo pereina į kiek kitoniškesnę – iliuzionizmo – areną. Čia kalba eina apie jo projektą „Prestižas“, kuriame yra visko – provokuojantis siužetas, konstruktyvus scenarijus, nuostabūs aktoriai su dar ryškesniais personažais, ir svarbiausia – intriga, įdaryta intriga, gausiai užlieta intrigos padažu.
Tai istorija, kurioje du fanatiškai iliuziniu menu besižavintys draugai aktyviai siekia savo svajonės tapti garsiausiais iliuzionistais. Tačiau ši draugystė nutrūksta, kai vieno iš draugų ambicijos scenoje daryti viską kuo tikriau sugriauna kito draugo gyvenimą. Taip įsiplieskia kova ne tik dėl geriausio iliuzionisto statuso sukuriant geriausią triuką, bet ir dėl noro sužlugdyti vienam kitą už padarytas nuoskaudas.
Pažadas, posūkis ir – prestižas
Režisierius žiūrovą įveda į filmą pristatydamas tris esmines iliuzinio triuko dalis. Pažadas – tai kai auditorija yra supažindinima su triuko aplinkybėmis, jai pristatomas jo kontekstas ir tai, į ką žiūrovai proceso metu turėtų intensyviai koncentruotis. Posūkis – kai auditorija jau užliūliuota pažado perliudijos, galiausiai išvysta triuko atlikimą ir netekę amo bando suvokti, kas ir kaip iš tiesų įvyko. Prestižas – tai katarsinė kulminacija, kuomet žiūrovas būna dar labiau nustelbiamas fakto, jog triuko metu visiškai neįvyko tai, ką jis manėsi esą įvykus, nes iliuzionistas idealiai atlieka savo vaidmenį, kas ir yra tikroji triuko esmė ir tikslas.
Christopheris Nolanas, čia jau retas kuris dar nežino, yra tikras žiūrovų sąmonės vingių provokavimo virtuozas. Ir nors šis jo projektas apie dviejų iliuzionistų hierarchinę konfrontaciją, panašu, kad pačioje filmo pradžioje jis ne tik pristato šias esmines triuko dalis, kad žiūrovas suprastų, kokiose siužeto vėžėse sėdi. Nuostabu yra tai, jog suskaidžius filmo siužetą didžiulėm atkarpom – išryškėja tendencija, jog jis pats yra santykinai suskaidytas į tris tas pačias dalis – pažadą, posūkį ir prestižą: žiūrovui pristatoma scena su joje paruoštu triuku, žiūrovas išmušamas iš vėžių su fantastišku triuko atlikimu, ir, galiausiai, jam užgniaužiamas kvapas, nes viskas, ką jis manėsi žinąs esant padaryta – esama visiškai klaidinga. Tad taip, režisierius filmą apie iliuzinius triukus pateikia kaip… iliuzinį triuką.
Ar Jūs stebite atidžiai?
Šiai simobliniais pirmaisias žodžiais žiūrovas įvedamas į filmą. Tarytum iš karto reikalaudamas sufokusuoti dėmesį, režisierius pradeda savo siužetinį „pažadą“ ir ima išsamiai pasakoti, kaip viskas vyksta iliuzijos pasaulyje ir ko čia žmonės susirenka. Taigi filmas tikrai scenariškai yra išdirbtas tiesiog…magiškai. Čia nėra formuojama nuotaika, kad iliuzijos yra smagūs ir šiltučiai dalykai, gimstantys iš vaivorykščių. Christopheris Nolanas neatsiriboja nuo savo braižo ir filmo tiek siužetinį, tiek ir scenarinį patosą dažo viena spalva – kuo tamsesne. Čia veikėjai, kaskart iš naujo išnarindami vienas kito gyvenimus, gyvena pykčio, skausmo ir profesinių pakylėjimų mėsmalėje. Tad žodžiai iš jų lūpų sėkmingai smiginami į žiūrovo empatinį susikaustymą ir akylą stebėjimą. O Jūs… ar stebite atidžiai?
Aktorinių spalvų paletė
Tikriausiai bent keturi super aktorių veidai C. Nolano filmuose yra jau tapę lyg vizitinė Jo kortelė. Dar nuostabiau, kai tie patys veidai ateina iš jo kitų projektų, kaip kad šiame Christianas Bale’as ir Michaelas Caine’as nužengė tiesiog iš „Betmenas: Pradžia“ visatos. Dar įdomiau, kai šiame filme jau C. Bale‘as pakrikštytas Alfredo vardu, nors paskui Betmeną kaip Alfredas lakstė M. Caine’as. Ir nors šiame filme Christianas Bale’as konfrontuoja su Ern… atleiskit, su Hugh Jackmanu, asistuojant nuostabiajai Scarlett Johannson ir su pikantišku Davido Bowie’io prieskoniu (ilsėkis ramybėje, Tu nepakartojamas žmogau!), filme dar apsčiai figūruoja ir kitų nuostabių aktorių, kurie yra ne mažiau nei emocinės žarijos į šią siužetinę liepsną. Tad filmas yra prisotintas ne tik nuostabių siužetinių niuansų virsmo kitais niuansais, bet juos realizuojančių nepaprastos charizmos aktorių, kas šį filmą ir daro tikrai magišku.
Techniškumai
Filmas techniškai suręstas labai tvirtai! Bauginančiai lėtas (gerąja prasme) kameros darbas, dosnūs specialieji efektai, puiki montažinė komanda, laiku ir vietoje sugriebiantis garso takelis. Tad taip, projektas nulietas tikrai labai skoningai. Lyg brandaus vyno gurkšnis – nurijus, receptoriais jauti kiekvieną jo elementą, o poskonis lieka dar labai ilgai.
Prestižas
Režisierius, ko gero, nesitikėjo (o gal?), jog šio filmo pastatymas pats savaime įgaus Prestižinės vertės statusą. Tai filmas, kuris prie auditorijos sąmonės prieina iš visų pusių, ir ją palieka tikrame sukrėtime. Šiame siužete apimta tiek daug psichologinių niuansų, ir jie aplžvelgti taip plačiai, ir kartu, taip koncentruotai, kad šis filmas iš tiesų atrodo tarytum iliuzinis triukas. Todėl jis ir yra „Prestižas“. Tikrų tikriausias siužetinis Prestižas.
