Recenzija

Prarastasis miestas Z

Lost City of Z

Prarastasis miestas Z
N-13Drama, Nuotykių, Istorinis

Metai:
2017 m.

Trukmė:
141 min.

Šalis:
JAV

Režisierius:

James Gray

Vaidina:

Charlie HunnamRobert PattinsonSienna MillerTom HollandEdward Ashley

Platintojas:
Acme Film

8.4

Recenzijos autorius:
9.5
Redakcijos vertinimas:
8.9
Lankytojų vertinimas:
6.7

Recenzijos autorius:

Mykolas Kriščiūnas

Paskelbta:

2017 04 23

„Prarastasis miestas Z“ yra filmas, kurį dabar pamatyti kino teatruose – ypač lietuviškuose ir ne festivalių metu – yra stebuklas ir retenybė. Filmas pasakoja apie tikrais įvykiais paremtą vieno žmogaus neišmatuojamą norą atrasti slaptą senovinę civilizaciją, tačiau nuo tradicinių nuotykių ir veiksmo filmų jis yra nutolęs kiek įmanoma labiau, didžiausią dėmesį skiriantis ne paieškoms, o tam, ką tos paieškos reiškia vienam žmogui ar visai civilizacijai. Ir tai paverčia „Prarastąjį miestą Z“ turbūt vienu geriausių šių metų filmų kol kas

Režisierius ir scenaristas Jamesas Gray‘us, sukūręs „Kartą Niujorke“ (angl. „The Immigrant“) ir kažkodėl pernelyg retai pripažįstamas kaip aukščiausio lygio kino kūrėjas, čia naudojasi istorija, kurios niekas nepriimtų ją plikai pavertus filmu; net meniniam kūriniui čia visko būtų per daug. Pagrindinis filmo veikėjas Persis Fosetas (akt. Charlie Hunnam) yra išties gyvenęs pulkininkas ir keliautojas, išsiųstas į Pietų Ameriką braižyti dar vieno žemėlapio, o sugrįžęs į XX amžiaus pradžios Didžiąją Britaniją su nepamatuojamu noru atrasti prarastąjį miestą Z, kuris, anot jo, egzistavo vidury Amazonės miškų. Tikroji jo istorija, aprašyta to paties pavadinimo Davido Granno knygoje (trumpesnę to paties autoriaus istorijos versiją galima atrasti „The New Yorker“ straipsnyje), yra pilna iracionalumo ir įspūdingumo, pasakojanti apie tai, kaip vienam žmogui rūpėjo tik vienas dalykas ir jis tuo rūpesčiu užkrėtė ar kitaip paveikę visą galybę kitų žmonių, ir galiausiai buvo neaišku, ką jis iš viso to pasiekė.

Filmo versijoje Persis yra kiek labiau koncentruotas, į Amazonę atliekantis ne tiek daug kelionių kaip tikrovėje ir galbūt nesusipykęs su tiek daug žmonių, tačiau kaip veikėjas jis yra vienas įdomiausių, kuriuos pastaruoju metu teko matyti kine. Savo svajonės jis nuo nieko neslepia ir nei sekundei nesuabejoja, kad slaptoji ir didingoji civilizacija išties egzistavo, net jeigu bent menkiausia abejonė jam būtų pravertusi. „Prarastasis miestas Z“ rodo jo gyvenimą per porą dešimtmečių, nuo pat jaunatviškos svajonės idealizacijos iki jos virtimo vieninteliu gyvenimo tikslu, kurį Persis laiko savo nenuginčijamu likimu.

Charlie‘is Hunnamas šią rolę pakelia į dar aukštesnį lygį, vienu metu sugebėdamas atvaizduoti Persio ramumą ir pasiryžimą, ir galiausiai aplankantį užsidegimą tuomet, kai žmonės (dažniausiai dėl biurokratinių sumetimų) siekia užkirsti kelią jo svajonėms (ar, pasak jo, likimui). Šiaip C. Hunnamas yra solidus aktorius, dažniausiai gaunantis nesolidžius pagrindinius vaidmenis, o čia jo savotišką ribotumą J. Gray‘us išnaudoja tobulai – suderinus scenarijų ir aktorių ribotas C. Hunnamo potencialas skirtinguose kontekstuose išnaudojamas įvairiapusiškai ir įdomiai, parodant pavyzdį, ką gali padaryti aktorius, gavęs tinkamą scenarijų ir vaidmenį.

Tik ne jis šią tiesą įkūnija geriausiai, o Robertas Pattinsonas, vaidinantis ištikimą Persio padėjėją Kostiną. Paslėptas po barzda ir kalbantis tik tada, kai reikia, R. Pattinsonas čia atsiduria nepriekaištingame sau vaidmenyje, kuomet gali tylėti ir būdrauti iki reikiamo momento, ir tada per kelias scenas parodyti, kad vaidinti jis išties moka, o jo, kaip ir Kristen Stewart, tam tikra franšizė neturėtų persekioti visą likusį gyvenimą. C. Hunnamo ir R. Pattinsono duetas, nors ir sulaukiantis vos kelių tiesioginių scenų, šiame filme atrodo tobulai ir nevienpusiškai – J. Gray‘us juodu sugeba pastatyti į vis kitokias situacijas ir išgauti tokius pačius nuostabius rezultatus su minimaliais ir reikšmingais pakitimais.

Veikėjų prasme Persis yra neabejotinai ryškiausias ir geriausiai išnagrinėtas, o Kostinas atspindi kitą stiprią filmo pusę – veikėjų minimalizmą, kuomet per ribotą laiką yra nevienpusiškai apibrėžiami personažai, turintys rimtą indėlį į Persio gyvenimą. Pavyzdžiui, Murėjus (akt. Angus Macfadyen) gali būti laikomas tik paprastu biurokratu, nemokančiu išgyventi džiunglėse, tačiau jo nemokšiškumas ir banalumas persiduoda į kitas jo gyvenimo dalis ir sukuria vieną įdomiausių filmo konfliktų. Persio žmona Nina (akt. Sienna Miller), dėl ambicingų vyro užmojų metai iš metų viena liekanti namuose ir vis pagimdanti kitą jos ir Persio vaiką, taip pat yra išties įdomi, kuomet filmas paaiškina, dėl ko ji priima keistas Persio ambicijas, net jeigu jomis toli gražu nesidžiaugia. S. Miller kartu pagaliau gauna vaidmenį, kuris negali būti apibrėžtas tik kaip „pagrindinio veikėjo žmona“ (galbūt viena silpnesnių filmo vietų galima įvardinti Persio ir Ninos konfliktą dėl to, kas yra leidžiama moterims ir kokia yra Ninos paskirtis Persio gyvenime; konfliktas išsiskiria iš viso filmo ir yra pernelyg paviršutiniškas ir neišbaigtas, kad jį būtų galima ).

Įspūdį čia palieka ne vien atskirų žmonių istorijos, bet ir tai, kaip jos yra naudojamos platesnių temų nagrinėjimui. Jau minėtieji biurokratai užima didžiausią tų temų dalį – daugiausiai komedijos, absurdo ir galiausiai konfliktų čia atsiranda tuomet, kai kilmingieji britai užsidengia ausis ir netgi pyksta, kuomet Persis pasiūlo, jog Amazonės čiabuviai daugybę metų prieš Didžiosios Britanijos įkūrimą galėjo sukurti galingą civilizaciją. Tikrovės ignoravimas vergijos šešėlyje vis dar gyvenančioje valstybėje yra intensyvus ir įdomus, sukuriantis savotišką paralelę tarp nenori pripažinti tikrovės ir svajonių pasaulio, kas užima svarbią vietą ir Persio istorijoje.

Todėl jei galvojate, kad tai yra Indianos Džounso tipo istorija (ir, reikia pripažinti, filmo anonsai tai ir žada), nusiteikite kiek kitam. „Prarastasis miestas Z“ yra pilnas nuotykių ir ypač įdomių atradimų. Čia yra pavojingų ir nesuprastų čiabuvių, kurie tik ir laukia į džiungles užklydusių baltųjų. Yra ir Pirmojo pasaulinio karo vaizdinių, per kelias minutes prilygstančių žiauriesiems Melo Gibsono paradams ir prie jų pridedantys stiprų emocinį atspalvį. Pamatysit ir epines džiungles, kurias Darius Khondji nufilmavo tarytum būtų koks Werneris Herzogas, visiškai pakerėtas Amazonės stebuklų ir iš paprastos žalumos sukuriantis tiek spalvų ir atspalvių, kad per televizorių žiūrėti šitą filmą būtų kiek nepadoru.

Tik galiausiai tai bus istorija apie vieną žmogų, apie jo tikslą, svajonę ir likimą, nagrinėjamus su tokiu preciziškumu ir lėtumu, kokio ambicingesnieji Holivudo filmai nemato jau kelis dešimtmečius. J. Gray‘us išnagrinėja visas smulkmenas ir sudeda jas į vieną įspūdingą istoriją, tiek pat emocingą kiek ir gražią, tobulai pritaikytą dideliems ekranams. Atgaivinti klasikinių filmų stiliaus jau nepavyks, bet pasidžiaugti išskirtiniais kūriniais dar galima ir reikia.

9.5Recenzijos autoriaus įvertinimas:

Scenarijus:
9
Režisūra:
10
Kinematografija:
10
Garso takelis:
9
Techninė pusė*:
9
Aktoriai:
10
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D

Komentarai (2)
  1. Buvau kine

    aurimas rašo:

    2017 04 27 - 20:26


    9.5 – Čia jūs rimtai?.. Sliūkindamas iš cinemas namo, visą kelią bandžiau prisiminti labiau nuvylusį ir recencijos neatitinkantį filmą per visą buvaukine istoriją. Neprisiminiau.. Tokio šūdo dar nebuvau matęs..

  2. Buvau kine

    Mangirdas rašo:

    2017 05 10 - 18:34


    Esu matęs begalę filmų, ir tikrai žinau, kas yra vertas dėmesio kūrinys. Skrupulingai vertinant, šis filmas buvo prastas – 5.