Nors vadinamieji „kardo ir sandalo“ žanro filmai, vaizduojantys Senovės Romą, Graikiją, Egiptą ar kitas Senojo pasaulio šalis, kino ekranuose pasirodo gana retai, vis tik kartais šventė ateina ir į tokių juostų mėgėjų kiemą. Žinia, istoriniai filmai, net jei juose ir nesistengiama itin preciziškai atkartoti istorinės teisybės, tikrus faktus supinant su fantastika, atsieina brangiai vien dėl išlaidų dekoracijoms ir kostiumams, be to, juos kuriant labai sunku nenusipiginti ir nesukurti tiesiog prabangaus maskarado.

Aktorių Gerardą Butlerį kartą ekrane jau matėme avintį sandalais – veiksmo filme „300“. Lietuviams šis filmas tapo itin aktualus po 2010 m. Europos vyrų krepšinio čempionato, kuriame tuometinis rinktinės vyriausias treneris Kęstutis Kemzūra, ruošdamas komandą mačui su galinga Argentinos rintine, pasinaudojo įkvepiančiomis ir motyvuojančiomis šios juostos idėjomis. Žinia, iki artimiausių Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kovų dar teks kiek palaukti (ir G. Bulteris čia, žinoma, niekuo dėtas), tačiau jau šį savaitgalį Lietuvos kino teatruose startuoja filmas „Egipto dievai“ (angl. „Gods of Egypt“), kuriame netrūks nei kardų, nei sandalų, o ir Gerardą Butlerį vėl bus galima išvysti jau pažįstamame amplua. Taigi ta proga siūlome prisiminti filmą „300“ ir atkreipti dėmesį į detales, kurios galbūt liko ir nepastebėtos.

1. Filmas „300“ buvo kuriamas išimtinai studijoje. Vienintelė scena, filmuota lauke su tikromis dekoracijomis yra ta, kai persų pasiuntinys (akt. Peter Mensah) atvyksta pas karalių Leonidą (akt. Gerard Butler). Visa tai buvo nufilmuota Los Andžele, JAV.

arzinotekad_300-(4)
Vienintelė scena, filmuota lauke su tikromis dekoracijomis

2. Toje pačioje scenoje, kur persų pasiuntinys kartu su Leonidu vaikšto miesto gatvėmis ant vieno namo stogo dešinėje galima pastebėti persų veislės katę.

arzinotekad_300-(7)
Ant vieno namo stogo dešinėje galima pastebėti persų veislės katę

3. Šokančios orakulės (akt. Kelly Craig) scena išsiskiria keistais, plastiškais, tačiau kažkuo lyg ir nenatūralias judesiais. Taip yra todėl, kad, siekiant suteikti scenai mistiškumo, šokis buvo filmuojamas po vandeniu.

4. Nors pabaigos titruose aktorės Lenos Heady vaidinamas personažas įvardijamas kaip karalienė Gorgo, per visą filmą niekas į ją vardu nesikreipia. Vardu ji pavadinama tik kitoje juostoje „300: Imperijos gimimas“ (angl. „300: Rise of an Empire“, 2014 m.)

arzinotekad_300-(1)
Karalienė Gorgo

5. Karaliaus Leonido tėvą vaidinantis aktorius Timas Connolly tuo pačiu buvo ir Gerardo Butlerio kaskadininkas. 7 metų amžiaus Leonidą suvaidino režisieriaus sūnus Eli Snyderis.

arzinotekad_300-(6)
7 metų amžiaus Leonidą suvaidinęs režisieriaus sūnus Eli Snyderis

6. Kai kurie „300“ naudojami ginklai buvo „paveldėti“ iš anksčiau kurtų istorinių filmų, tokių kaip „Aleksandras Makedonietis“ (angl. „Alexandre“) ar „Troja“ (angl. „Troy“). Taip buvo siekiama sumažinti produkcijos kaštus.

7. Filme, siekiant didesnio patrauklumo, kai kurios istorinės detalės buvo pakeistos. Tarkim, galima matyti švariai nusiskutusių vyrų. Tačiau iš tiesų Senovės Spartoje skusti barzdą buvo visiškai nepriimtina – vyrui tai buvo nederama. Bebarzdžiai vyrai buvo laikomi bailiais. Tiesa, tai galėjo būti ir gedulo ženklas.

arzinotekad_300-(5)
Švariai nusiskutęs Michael Fassbender, filme vaidinęs Stelios

8. Filme nuskambanti frazė: „Tuomet mes kausimės šešėlyje“ (angl. „Then we will fight in the shade“) iš tiesų yra tikros istorinės asmenybės – Spartos kario Dienekeso – pasakyti žodžiai, kuriais atsakė į įspėjimą apie priešų strėles. Mūsų laikais ši frazė yra išsiuvinėta ant graikų kareivių uniformų emblemų (gr. „Tha palepsoume sti skià.“). Leonido frazė: „Ateikit ir pasiimkit!“ (angl. „Come and get them!“), kuria jis atsako į persų reikalavimą atiduoti savo ginklus, anot istoriko Herodoto, taip pat yra nuskambėjusi tikrovėje. Šiuo metu tai yra Graikijos kariuomenės 1-ojo korpuso motto.

arzinotekad_300-(2)
Filme nuskambanti frazė: „Tuomet mes kausimės šešėlyje“

9. „300“ juosta nufilmuota chronologine tvarka.

10. Kai pasakotojas apibūdina persų karių sumaištį, apie tai, kad esantys gale norėjo judėti į priekį, o priekiniai norėjo trauktis, panaudojamos eilutės iš Thomaso Babingtono Macaulay‘aus XIX a. parašytos poemos „Horacijus“ (angl. „Horatius“), pasakojančios apie nedideles romėnų pajėgas, gynusias tiltą nuo žymiai gausesnio priešo: „Nebuvo nieko, kas galėtų vesti į šią žūtbūtinę ataką: „Pirmyn!“ galiniai šaukė, o prieky stovintys „Atgal!“ sakė.“ (angl. „Was none who would be foremost to lead such dire attack: But those behind cried „Forward!“, and those before cried „Back!“).

arzinotekad_300-(3)
Persų karių sumaišties scena

 

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles