Scena kitu kampu – „Įprasti įtariamieji“

Kriminalinių filmų gerbėjai turbūt tikrai yra matę šio žanro klasika tapusią kino juostą – „Įprasti įtariamieji” (angl. „The Usual Suspects”). Visus, kas to dar nepadarė, pabandysiu trumpai supažindinti apie ką šis filmas. Istorija pasakoja apie penkis nusikaltėlius, kurie atsitiktinai susitikę policijos nuovadoje vėliau nutarė atlikti stambų apiplėšimą. Siužetas prasideda, kai tie patys penki niekadėjai yra sulaikomi ir atvežami į policijos nuovadą atlikti apklausos dėl sunkvežimio pagrobimo. Tolimesnės įvykių eigos atskleisti nenoriu, o ji ir nėra aktuali tam, apie ką ruošiuosi papasakoti.

Taigi, į nuovadą yra atvežami penki įtariamieji apklausos procesui atlikti. Pati procedūra vyksta vadinamuoju „lineup“ principu, kai nusikaltėlių identifikavimas atliekamas jiem išsirikiavus už stiklo. Stiklas, žinoma, yra permatomas tik iš vienos pusės. Būtent toje pusėje sėdintys pareigūnai arba liudytojai ir bando atpažinti savo skriaudėjus. Aktoriai, remiantis scenarijumi, už stiklo išsirikiuoja tokia tvarka (iš kairės į dešinę): Kevinas Pollackas, Stephenas Baldwinas, Benicio Del Toro, Gabrielis Byrne‘as ir Kevinas Spacey. Šioje scenoje visi aktoriai paprasčiausiai turėjo žengti į priekį ir vienas po kito pakartoti tą pačią frazę. Daugumai turbūt knieti sužinoti, kodėl taip akcentuoju šią, atrodytų nieko ypatingo neturinčią, sceną. Visų pirma – ši trumpa scena turėjo būti visiškai rimta, visų antra, mano manymu – tai viena juokingiausiai improvizuotų scenų kino istorijoje.

Yra toks posakis – „Juokas – dalykas rimtas.“ Paradoksalu, bet be šių dviejų dalykų ši scena ir nebūtų gimusi. O gimė ji sveika ir nuostabi, bet visa ėsmė, jog nei režisierius, nei aktoriai to neplanavo. Žmonės, tokius iš meilės atsiradusius vaisius gyvenime yra linkę vadinti „netyčiukais“. Kino pasaulyje tai vadinama improvizacija. Pereikime prie būtent jos (keista, bet tokiais žodžiais vieno aktoriaus skatinti nereikėjo). Nors ir stovėjo eilėje jis trečias, bet žingsnį improvizacijos link žengė pirmasis. Šis iniciatorius buvo Benicio Del Toro. Filmo režisierius Bryanas Singeris jau buvo sugalvojęs, kaip tūrėtų elgtis ir šnekėti Benicio vaidinamas personažas Fensteris. Tikriausiai režisieriaus variantas pasirodė per daug nuobodus, nes aktorius nusprendė, kad jo personažas šnekės su (neišsigalvoju) žydišku juodaodžio-puertorikiečio-kino akcentu. Kadangi turbūt jau įsivaizduojate, kaip savotiškai skamba tokia tarmė, nenustebsite, jei ir juostos režisieriui ją išgirdus teko paspėlioti, pokštas tai ar ne. Dar vienas įdomus dalykas, jog žodis „fenster“ išvertus iš vokiečių kalbos reiškia langą. Apie tai užsiminė pats B. Del Toro, pabrėždamas, kad „tai buvo mano langas, o pro jį ištrūkęs aš tapau geresniu aktoriumi“.

Vėliau paaiškės, kad langų toje patalpoje tikrai trūko. „Lineup“ scenos filmavimas prasidėjo ankstų rytą ir pagal planą turėjo ilgai neužtrukti. Visiem aktoriam buvo duota vienoda frazė ir visiška laisvė ją pasakyti, kaip tik širdis ir aktoriniai sugebėjimai geidžia. Aktorių kvintetas pradėjo improvizuoti. Geriausiai tą sekėsi daryti Stephenui Baldwinui ir Benicio Del Toro. Kodėl? Sukurti pakilią nuotaiką visai filmo kūrybinei grupei ir priversti visus juoktis iki pat vidurdienio, kai darbai vyksta, o dubliai „štampuojami“ vienas po kito, gali tikrai ne kiekvienas. Analogiškai, ne kiekvienam tokie dalykai teiks vien tik džiaugsmą. Tarp jų buvo B.Singeris, kuriam visi aktorių krizenimai ir nesusikaupimas pradėjo atsibosti. Žinoma, visi šie dalykai negalėjo vykti vien tik dėl aktorių talento, tam visada yra ir papildoma priežastis. Šį kartą tai buvo sugadintas oras, o jo gadinimu užsiėmė Benicio Del Toro. Stevenas Pollackas, tas pat, kuris „lineup‘e“ žengia pirmas, pasakojo: „Pakili nuotaika vyrams atsirado tuomet, kai Benicio „nusibezdėjo“ gal dvylikoje dublių iš eilės. Žinoma, tas niekšas kaltės neprisiėmė, bet visi žinojom, jog tai jis.“ Tai sakai, tai buvo tavo langas, Benicio? Gaila, kad pamiršai jį kiek priverti.

Visi šie kuriozai paveikė ir rimčiausiąjį penketuko poną – Gabrielį Byrne‘ą (ketvirtasis blogiukas iš kairės). Pamatę, kaip šiam rimtuoliui po Stepheno Baldwino ištartos frazės atsirado šypsnys veide, „nusikaltėliai“ suprato, jog šiandien rimto dublio nufilmuoti tikrai nepavyks. Ir nepavyko. Nors vėliau ši scena buvo nufilmuota ir su rimta atmosfera, režisierius vis tik nusprendė į filmą įterpti vieną iš juokingųjų dublių. Plojimai už drąsą, puikus sprendimas.

Šis ištisas pasakojimas ir buvo apie sprendimą pasirinkti būtent tą epizodą. Režisierius jame įžvelgė tos dienos aktorių linksmumą, neprofesionalumą ir kai patys aktoriai jo paprašė nenaudoti šio epizodo originalioje filmo versijoje, Brianas jiem atšovė: „Šiame humoro kupiname momente, mes matome tvyrantį žmogiškumą tarp šių vaikinų. Mes matome tiesiog žmones.“ Didelis ačiū režisieriui ir, žinoma, Benicio Del Toro užpakaliui.

Taip pat skaitykite

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles