Recenzija

Pirmyn

Go

Pirmyn
N-13Komedija, Kriminalinis

Metai:
1999 m.

Trukmė:
102 min.

Šalis:
JAV

Režisierius:

Doug Liman

Vaidina:

Sarah Polley, Jay Mohr, Scott WolfKatie HolmesTimothy Olyphant

7.8

Recenzijos autorius:
8.3
Redakcijos vertinimas:
7.2
Lankytojų vertinimas:
0

Recenzijos autorius:

Vilmantas Venckūnas

Paskelbta:

2017 08 09

Praėjus trejiems metams po „Svingerių“ (angl. „Swingers“) sėkmės, Dougas Limanas vėl pasiėmė kamerą ant pečių ir užkūrė savo mėgstamą kūrybinį chaosą. Taip gimė nepelnytai užmirštas ir daugeliui nežinomas filmas „Pirmyn“ (angl. „Go“).

Trumpai apie filmą

Juosta pasakoja tos pačios dienos įvykius per skirtingų veikėjų prizmę. Rona (akt. Sarah Polley) dirba viršvalandžius prekybos centre ir stengiasi gauti pinigų, kad nebūtų iškeldinta iš namų. Pasitaikius progai mergina bando „prasukti“ narkotikų sandorį su kvaišalų tiekėju Todu (akt. Timothy‘is Olyphantas). Tačiau viskas pasisuka netikėta linkme.

Jos bendradarbis Saimonas (akt. Desmondas Askew) su geriausiais draugais Markusu (akt. Taye‘us Diggsas), Tiniu (akt. Breckinas Mayeris) ir Singu (akt. Jamesas Duvalis) išvyksta į pramogų sostinę Las Vegasą. Čia vaikinų laukia pašėlę nuotykiai ir ne tokios jau linksmos pasekmės.

Televizijos seriale policininkus vaidinantys Adamas (akt. Scottas Wolfas) ir Zakas (akt. Jay‘us Mohras) susiduria su teisiniais nemalonumais. Kad išvengtų bausmės, vaikinai ryžtasi pagelbėti policijos detektyvui Burkui (akt. Williamas Fichtneris).

Narkotikai, Las Vegasas ir „aktoriai“

Pirmoji istorija koncentruojasi į Roną. Visa ši filmo dalis primena daugelį kriminalinių komedijų su panašiomis siužetinėmis linijomis. Pagrindinis veikėjas neturi pinigų, tad nusprendžia jų prasimanyti nelegaliais būdais. Žinoma, viskas vyksta ne taip, kaip planuota, ir juostos protagonistą vejasi ir pikti nusikaltėliai, ir gerieji įstatymo tarnai. Šis „Pirmyn“ segmentas atrodo kaip dar vienas tos pačios klišinės istorijos perpasakojimas, bet visgi ne viskas taip paprasta.

Pirmiausia, pagrindinė šios siužetinės linijos veikėja Rona visiškai neprimena tų plevėsų ir nevykėlių, kuriuos dažniausiai matome filmuose nesėkmingai bandančius praturtėti. Ji yra šiek tiek panaši į tuos „užsiknisusius“ paauglius, kurie abejingi visam juos supančiam pasauliui. Nors aplinkybės Ronai dažniausiai yra nepalankios, ji nebijo imtis iniciatyvos ir išsisukti iš jos tykančių grėsmių. Ji gudri veikėja, kas iš karto ją atskiria nuo kvailokų plevėsų kituose panašaus tipo filmuose.

Jos skirtumai dar labiau išryškėja lyginant Roną su jos draugais – aktorės Katie Holmes įkūnijama Kler ir Nathano Brextono vaidinamu Meniu. Kler pirmiausia atrodo kaip šiek tiek naivoka ir bailoka mergina, o tai dar labiau išryškina Ronos savybes. Tačiau K. Holmes personažas nepaliekamas kaip vienpusiška asmenybė. Filmui persiritus į antrąją dalį, mes matome kiek labiau nutrūktgalvišką Kler. Tai parodo filmo kūrėjų norą parodyti kiek platesnį veikėjos paveikslą, o ne tik palikti ją kaip fone šmėžuojančią atsargią mergaitę. Nedidelę veikėjos transformaciją veikia jos jaunatviškas požiūris, nesustabarėjimas ir keletas „linksmųjų piliulių“ skrandyje. Tokiu gaivališkumu pasižymi daugelis pagrindinių juostos veikėjų, o tai yra viena iš grandžių, sujungiančių „Pirmyn“ į vientisą kūrinį.

Antroji istorija, apie Saimono ir jo bičiulių linksmybes Amerikos kazino sostinėje, savo nuotaika šiek tiek skyrėsi nuo pirmosios filmo dalies. Nors vėliau viskas vis tiek pavirto „šaudom-gaudom-bėgam“ tipo balaganu (kas tikrai nėra blogai!), pirmiausiai tai priminė paprastą draugų linksmybių komediją. Komiški veikėjai, neįpareigojantys ir šmaikštūs dialogai, absurdiškos situacijos. Toks visiškas atsipalaidavimas. Aišku, vėliau veiksmas smogė dviguba jėga. Taip, kad maža nepasirodytų.

Stebint vaikinų nuotykius Las Vegase norom nenorom mintyse prisimeni visus tuos įvairiausių nesąmonių pripildytus filmus, kurių siužetas vyksta šiame mieste. Saimono ir draugų istorija, atrodo, niekuo nesiskiria nuo minėtų filmų, bet žiūrint į jų blevyzgas neima nei pyktis, nei nuobodulys. Viskas padaryta skoningiau, šmaikščiau, sofistikuočiau.

Šioje istorijoje puikiai veikė Saimono ir Markuso duetas. Vienas lengvabūdis ir šiek tiek pašėlęs, kitas – labiau viską apskaičiuojantis, bet nemažiau pasiutęs ir šiek tiek filosofiškas. Šie du veikėjai sudarė būtiną kombinaciją, o Markuso pamokos apie tantrinį seksą buvo viena juokingiausių filmo scenų.

Trečiojoje istorijoje vėl matomas „bandymo išlipti sausam iš balos“ motyvas. Tačiau žiūrint šią dalį vėl apima kitoks jausmas negu žiūrint pirmas dvi. Šioje dalyje nėra tiek daug įtampos ar veiksmo. Visas siužetas sukasi aplink dialogus. Ar tai būtų dviejų aktorių/meilužių pokalbiai apie santykius ir išdavystes, ar keistoki pašnekesiai prie Kalėdų stalo ne per Kalėdas. Būtent keistumas ir nejaukios situacijos buvo šios dalies varomasis arkliukas, kuris tikrai turėtų bent jau išspausti jums šypseną.

Gaivališka jungtis

„Pirmyn“ iš pradžių turėjo egzistuoti kaip trumpametražis filmas apie Roną. Tačiau scenaristo Johno Augusto draugai pradėjo klausinėti apie Saimono kelionę į Las Vegasą, kas tokie yra Adamas ir Zakas. Taip J. Augustas išplėtė pirminį savo sumanymą ir pridėjo skirtingas istorijas. Taip susipynė istorijos, kurios lyg ir nepanašios viena į kitą, tačiau tuo pat metu yra glaudžiai susijusios.

Jas jungia jau minėtas gaivališkumas. Visi veikėjai yra gyvybingi, pilni energijos ir noro judėti (tiesiogine ir perkeltine prasme). Man nepavyko rasti, kaip buvo išverstas filmo pavadinimas mūsuose, ir/ar išvis buvo išverstas, tad megėjiškai pats prilipdžiau pavadinimą „Pirmyn“. Vis tik jis ganėtinai tinka, atsižvelgus į visą filmo kontekstą. Veikėjai nenori stovėti vietoje, jie nori judėti pirmyn. Judėjimas pirmyn nebūtinai turi aiškų tikslą. Tačiau žengimas į priekį vienus išgelbsti nuo nuobodulio, o kitus – nuo skausmo, kančios ar nesėkmių.

Žodelis „go“ filme kartojamas keletą kartų ir ten labiau tinkantis vertimas yra „varyk iš čia“ arba „dink“. Tai kaip tas pats judėjimas, tik čia labai aiškiai matomas noras palikti dabartinę vietą/būseną. Kartais tai bėgimas nuo atsakomybės, kartais – nuo tykančios nelaimės. Bet kiek žmogus bebėgtų, vis tiek viskas jį pasiveja ir grįžta į pradžią. Kaip ir filmas, vis iš naujo ir iš naujo pasakojantis tą pačią dieną, tik kitu kampu.

Ir tas judėjimas yra nuolatinis filmo palydovas. Ar tai gaudynės-šaudynės, ar prekybos centre ant prekystalio važiuojantys maisto produktai. Tai lyg priminimas, kad viskas juda, viskas gyva. Tik kartais tas judėjimas greitas kaip kvaišalų prisirijusio jaunuolio šokis, o kartais lėtas kaip besisklaidantys dūmai ore.

Limano skaitalas

Tik pasirodžius šiam filmui buvo teigiama, kad tai giminingas kūrinys „Bulvariniam skaitalui“ (angl. „Pulp Fiction“). Aiškus panašumas matomas jau filmo pradžioje, kai pirmojoje scenoje vyksta pokalbis užkandinėje. Vėliau scena nutrūksta ir tik filmo pabaigoje pamatome, kaip viskas iš tikro ten vyko. Nieko neprimena?

Nelinijinis pasakojimas, ekscentriški veikėjai su savita mąstysena ir absurdiškos situacijos – taip, tai dalykai, kurie vienija Quentino Tarantino ir Dougo Limano darbus. Vis tik nemanyčiau, kad „Pirmyn“ yra „Bulvarinio skaitalo“ įkvėptas ar kopijuotas projektas. D. Limano filme daugiau jaunatviškumo, „reivo“ dvasios. Q. Tarantino darbas klasiškesnis, kiek rafinuotesnis savo maniera, nors žiaurumų ir kraujo ten daug daugiau. Tačiau abu darbai yra vizitinės režisierių kortelės, kuriose matomi jų kūrybos išskirtinumai.

Jeigu skaitėte MĖNESIO REŽISIERIAUS straipsnį (jei neskaitėte, tai paskaitykit čia), tai žinote, jog Dougas Limanas yra kūrybinis vijurkas, mėgstantis chaotišką filmo statymą. Pirmuosiuose savo filmuose jis pats rūpinosi kinematografija ir filmuodavo atsitiktinius miesto vaizdus. Tokių epizodų netrūksta ir „Pirmyn“, o tai puikiai tinka prie nuolatinio veikėjų ar istorijų judėjimo.

Atrodytų, nors ir mažytis, bet kartu ir labai reikšmingas D. Limano nuopelnas yra pati filmo pradžia. Mes matome vakarėlį, girdime trankią muziką, aktorių ir kūrybinės grupės narių vardai bei pavardės lekia labai greitai, kol staiga „STOP“ ir… tempas staigiai sulėtėja. Tokia pradžia mus puikai įveda į visą filmo judėjimo temą, o kartu tai sukuria iliuziją: ką patirtum pavartojęs kvaišalų, kurie filme vaidina labai svarbų vaidmenį.

Kvaišalai ir užkūrė didžiąją dalį filmo siužeto, bet taip pat jie leido atsirasti keletui juokingiausių filmo scenų. Tai ir Menio „makarena“ su kasininke bei prekėmis parduotuvėje, ir jo pokalbis su kate narkotikų prekeivio bute. Tokiomis scenomis nebuvo piktnaudžiaujama, tad žiupsneliai absurdiško humoro puikiai suveikė.

Filmą be istorijos, humoro ir veiksmo dar gardesniu padaro išskirtiniai veikėjai. Apie kai kuriuos jau užsiminiau, tad tikslingiau būtų pakalbėti apie aktorinius pasirodymus. Nors iš viso filmo aktorių kolektyvo didžiausią karjerą padarė tikriausiai Katie Holmes ir trumpai ekrane šmėkštelėjusi Melissa McCarthy, pagrindinės filmo žvaigždės buvo ne jos. Williamo Fichtnerio vaidinamas Burkas ir Timothy‘io Olyphanto įkūnijamas Todas buvo tie veikėjai, kurie tampa kultiniais. Aktoriai puikiai atliko savo darbą, o jų veikėjai buvo išskirtiniai. Nors visi vaidmenų atlikėjai pasirodė gerai, tačiau šie du vyrai buvo „Pirmyn“ Johnas Travolta ir Samuelis L. Jacksonas (nors W. Fichtneris ir T. Olyphantas filmo metu ir nesusitinka).

…ir pabaigai

„Pirmyn“ yra sumanus, žaismingas, puikia režisūra bei smagiu scenarijumi pasižymintis darbas. Jis turi išskirtinius ir savotiškus veikėjus bei įdomią pasakojimo struktūrą. Tačiau aš apie šį filmą išgirdau tik šiais metais. Gal klystu, bet manau, kad daugelis iš jūsų irgi apie jį nesate daug girdėję. „Pirmyn“ netapo ypatingai populiariu filmu. Žinoma, jis pasirodė 1999 metais, kai mes sulaukėme daugybės filmų, kurių pavadinimai dabar daug daugiau sako, nei „Pirmyn“. Tai ir „Matrica“, ir „Amerikietiškos grožybės“, ir „Būti Džonu Malkovičiumi“, ir „Kovos klubas“, ir „Žalioji mylia“, ir daugelis kitų žinomų, mylimų filmų, kurie tapo šiuolaikinės kino kultūros dalimi. Žinoma, „Pirmyn“ nebuvo apie paralelines realybes, filmas taip pat neturėjo ir šokiruojančių siužeto užsisukimų. Tačiau žiūrint iš šių dienų perspektyvos, tai tikrai yra nepelnytai neįvertintas filmas. „Pirmyn“ yra ne tik smagi pramoga. Tai ir puikus kinematografinis kūrinys, slepiantis savyje daug gerų, protingų, net ir filosofinių detalių. Pažiūrėkit, pasimėgaukit ir įvertinkit!

8.3Recenzijos autoriaus įvertinimas:

Scenarijus:
9
Režisūra:
9
Kinematografija:
8
Garso takelis:
7
Techninė pusė*:
8
Aktoriai:
9
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D