Penkiasdešimt pilkų atspalvių

Fifty Shades of Grey

Kai kokia nors knyga tampa nepaaiškinamu fenomenu, dažniausiai didžiausios kino studijos pradeda varžytis tarpusavy dėl teisių į jos ekranizacijas. Lygiai taip pat atsitiko su rašytojos E. L. James viso pasaulio moterų pamėgtu literatūriniu kūriniu „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, kurio perkėlimo į didžiuosius ekranus teises gavo auksinį amžių išgyvenanti studija „Universal“, užtikrindama sau dar keletą metų garantuotų pajamų. Juostos režisieriaus postą užėmė trumpametražių filmų kūrėja Sam Taylor-Johnson, kurios labiausiai žinomu darbu laikomas 2009 metais pasirodęs „Niekieno berniukas“. Jai pasitaikė puiki proga visam pasauliui pristatyti šiuo metu labiausiai aptariamos knygos ekranizaciją.

Apie ką mes čia…

Anglų literatūros studentei Anastasijai netikėtai pasitaiko proga vietoj savo geriausios draugės pravesti interviu su paslaptingu gražuoliu milijardieriumi Kristianu Grėjumi. Po gana keisto, tačiau vyrui patrauklaus pirmojo susitikimo, jis susidomi šia šiek tiek pasimetusia mergina ir nusprendžia ją suvilioti. Anastasija negali atsispirti gražuolio pleibojaus vilionėms ir galiausiai pasiduoda joms. Jai atsidaro visiškai kitoks malonumo ir geismo pasaulis, ji pagaliau pasiryžusi atsikratyti savo ir taip seniai nešiojama nekaltybe…

Kūrinio vidus

Atėjus į filmą ir pamačius šimtus moterų ir ne itin patenkintų vyrų, atvestų savo priaugintu nagų ir botoksinių lupų palydovių, fizionomijas, susidarė įspūdis, jog dar vieną gimimą išgyvena nuvalkiotas ir jau užmirštas „Saulėlydis“. Dėl jo iš proto ėjo milijonai naivių, savimi nepasitikinančių ir labai atgrasių moterų, svajojančių apie princus ant balto žirgo, kurie pakeistų jų gyvenimus ir pagrobtų nuo liurbių vyrų, nesugebančių deramai jomis pasirūpinti. Taigi, iš karto galima suprasti, kokiai auditorijai buvo skirta knyga ir kokie žmonės eis žiūrėti filmo. Žinoma, juosta sukelia tokią populiarumo bangą, jog į ją papuola ir visiškai nesuinteresuoti žmonės, kurie tikisi, kad va, pagaliau kine bus galima legaliai pasižiūrėti pornografiją. Nuvilsiu, pornografijos šiame filme tiek, kiek bet kuriame studijos „Disney“ išleistame filme.

Fenomenas fenomenu, bet kas skaitė knygas, žino, jog viskas buvo orientuota į seksą. Į šiurpų seksą, kuris jaudino knygą skaitančias moteris ir priversdavo jas parausti, tiek viršutinėje kūno dalyje, tiek ir apatinėje. Na, bet atmetus mano ištvirkėliškas mintis apie skaitytojų užsiėmimus lavinant savo literatūrinį skonį, visgi seksas išties sudarė vos ne didžiąją knygos dalį, tačiau ar tai buvo įgyvendinta filme? Puikiai žinome, kad ne. Visgi, jokia kino studija, investuodama 40 milijonų dolerių į savo projektą, nepraleistų atviresnių scenų, nes tai iš karto padidintų cenzą iš populiariojo „R“ (N-16) į „NC-17“ (N-18 arba N-21, priklausomai nuo šalies) ir smogtų komerciniam potencialui. Lygiai tas pats buvo su 2011 m. pasirodžiusia „Gėda“ ar su Larso von Triero režisuota „Nimfomane“. Būtent šis draudimas ir „Universal“ atsarga sunaikino visą, nors ir labai blogos knygos, atmosferą ir pačią jos esmę.

Filmas prasideda gana patraukliai, intriguojančiai, turintis paslaptingumo, bet po penkių rodymo minčių viskas dingsta, kai mums pristatomas Kristianas Grėjus. Jis ne tik neatitiko knygoje aprašyto žmogaus, bet dar neleido juo patikėti kaip žmogumi, galinčiu suvilioti nekaltą mergaitę. Jo įvaizdis lyg kažkokio tai brolio, gėjaus draugo, bet tikrai ne sadistiškus sekso pomėgius turinčio dievaičio, apie kurį fantazavo milijonai skaitytojų, žaisdamos su savimi vonioje, kol jų vyras ar sugulovas buvo atsijungęs, žiūrėjo futbolą ar užsiliko darbe. Taip pat gana neįdomiai pateikiama ir Anastasija, kuri, beje, labai primena Belą iš „Saulėlydžio“. Toks jausmas, jog žiūri perpasakota, šiek tiek vyresniam žiūrovui skirtą S. Mayers knygos adaptaciją, kurioje mergina važinėja suklerusiu automobiliu, jos draugas ją įsimylėjęs ir laikomas „draugų-zonoje“, o paslaptingas gražuolis, dėl kurio lydosi visos šalia esančios merginos, pasirenka ją, pilką ir visai naivią pelytę. Na, bet tiek to, grįžkime prie tolesnės siužetinės linijos, kuri vystoma taip nuobodžiai, jog ją sugeba gelbėti visai smagus humoras. Įdomiausia, jog šis humoras buvo pateiktas tokiu būdu, kad žiūrovai suprastų, jog ir kūrėjai šaiposi iš banalaus juostos siužeto ir visų įmanomų romantinių filmų klišių. Taigi iki pirmojo sekso teko laukti net 45 minutes, kurios tęsėsi visą amžinybę.

Pagaliau, atėjo taip daugelio laukta sekso scena, kuri parodyta taip šaltai, taip nepatraukliai, jog buvo jaučiama svetima gėda dėl juostos režisierės darbo. Filmo kūrėjai reikėjo pasikonsultuoti su Larsu von Trieru, kaip reikia statyti sekso scenas, kad jos nebūtų pernelyg gašlios, bet priverstų provokuoti ir jausti jaudulį dėl ekrane vykstančių dalykų. Visgi, buvo pasinaudota daugelio kitų žinomų filmų scenų idėjomis. Juostoje buvo galima pamatyti ir „9 su puse savaitės“ sceną, ir „Laukinės orchidėjos“ kelias vietas, bet labiausiai krito į akis tai, jog kai kurios filmo vietos priminė pigiausių pornografinių filmų įvadines scenas. Tiesiog juokas pro ašaras, kaip pigiai buvo pateiktas bendras sekso principas visame šiame filme.

Personažai visiškai neatskleisti, sunku jais patikėti, išvis sunku pajusti jų trauką vienas kitam. Geismo nėra, dominavimo vietos labai varganai pristatytos, tad atrodo, kad Grėjus baudė savo išrinktąją sekso vergę lygiai taip pat, kaip tėvai švelniai duodavo diržo vaikui už rimtesnę išdaigą. Visiškas vaikų darželis, o ne BDSM, apie kurį taip garsiai šnekėjo kūrėjai prieš juostai pasirodant viso pasaulio kino teatruose.

Apibendrinant ir nenorint išpasakoti visko, kas dėjosi filme, galiu pasakyti, jog pasirinkdami šį filmą ištrinate dvi savo gyvenimo valandas ir spoksote į nepatrauklių kadrų virtinę, kuri jau įpusėjus filmui pasidaro visiškai atgrasi ir verčia kentėti dar valandą belaukiant kokio nors veiksmo. Vien krūtinės demonstravimas viso filmo metu negali įkaitinti žiūrovo, o kelios visiškai neatvirai patiektos šuniuko pozos irgi neprivers suvirpėti. Apie oralinius, analinius jau neverta kalbėti. Vėlgi, kokia knyga, toks ir filmas, na, o vištos ir jų gaideliai, kurie kartą į metus išsiruošia į kiną, turėtų gerai sužiūrėti šį filmą. Visgi, jiems ir buvo sukurtas šis prastas ir visiškai neįdomus filmas apie banalią turtuolio ir varguolės meilės istoriją.

Techninė juostos pusė

Ko gero, filmas turi ir visai neblogų pliusų, tačiau tai jau visiškai kitokios srities specialistų nuopelnas. Labiausiai dėmesį traukia išties puikus garso takelis, kuris, beje, ir dominavo visą filmo rodymo laiką. Na, bet ko norėti, juostos kompozitorius – keturiems Oskarams nominuotas Danny‘is Elfamanas, kuris be savo išraiškingų ir gundančiai skambančių kompozicijų leido pasireikšti ir nuostabaus kūrinio „Crazy in Love“ atlikėjai Beyonce. Taip pat filme buvo galima išgirsti Ellie Goulding dainą „Love Me Like You Do“ ir grupės The Weekend energingą gabalą „Earned it“.

Operatoriaus darbas šiuo atveju išties puikus, leidžiantis keliose vietose žiūrovams patiems pafantazuoti apie iškirptas sekso scenas ir puikiai sukurdamas atmosferą gražiai atrodančiais kraštovaizdžiais, kurie, deja, ir tampa vieninteliu šiltu akims komponentu visame filme. Pernelyg greitas kameros darbas tose vietose, kurios galėtų pakelti juostos lygį, sugadina peržiūrą. Visgi susikoncentravimas į vieną kūno vietą, o tai šiuo atveju – krūtinė, nėra labai geras sprendimas. Ypač, kai pagrindinio vaidmens atlikėja turėjo išties stulbinantį užpakalį.

Juostos garso montažas sekso scenose puikus, ypač galima pagirti tas vietas, kai Kristianas dominavo laikydamas rankose botagą. Tačiau kalbant apie patį juostos montažą pasidaro kraupu, nes scenos labai greitai pasibaigia, ir nepastovi siužetinė linija sudaro nuobodaus ir labai neišdirbto dvi valandas trunkančio klipo pamatą. O tie klaikūs ir akis deginantys perėjimai nuo tamsios scenos prie šviesios dar labiau sumenkina filmo peržiūrą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Kaip galima apibūdinti šios juostos aktorių pasirodymus, kurie ne tik, kad neatitiko knygoje aprašytų veikėjų standartų, bet dar ir nesugebėjo iki galo perkelti savo jausmų liūno į ekrano platybes? Kristen Stewart sindromu sergančiais pasimetusiais atlikėjais, kuriems pasitaikė puiki ir, matyt, vienintelė gyvenimo galimybė išgarsėti.

Pagrindinio herojaus atlikėjas, aktorius, jeigu jį taip galima pavadinti, Jamie‘is Dornanas pademonstravo pagyrimo vertą medinę vaidybą, kurios jam pavydėtų pats Jai‘us Courtney‘is. Tiesiog apgailėtinas, neįtikinamas ir visiškai seksualumu nespinduliuojantis personažo atlikimas. Kai pagalvoji, jog pagrindinį vaidmenį galėjo atlikti talentingasis Charlie‘is Hunnamas, pasidaro liūdna. Filmas bent jau įgautų daugiau profesionalumo. Bet turime ką turime. Nenustebsiu, jeigu už šį pasirodymą jis gautų Auksinės avietės nominaciją.

Aktorė Dakota Johnson, kuri kūnijo kuklią nekaltą mergaitę Anastasiją, pasirodė visai pakenčiamai. Išties, panašų įspūdį ir knygoje palieka šios veikėjos pateikimas, todėl iš vaidybinės pusės ja dar galima patikėti. Galima patikėti, kad ji atsisveikina su tuo, kas moteriai yra didžiausias turtas. Na, daugeliui moterų, tai tikrai. Suvaidinusi naivią durnelę, ji savo išsišokimais ir kvailumu sukelia bent jau šypseną veide, o kartais ir juoką, kas akimirksniu pagyviną monotoniškai besivystančių dialogų scenas. Reikia tikėtis, jog kituose filmuose ji dar labiau atsivers ir jausis laisviau nei šioje, pirmosios knygos ekranizacijoje.

Antraplaniuose vaidmenyse sužibėjo ne itin daug aktorių, tačiau galima paminėti visai neblogą Marcia Gay Gardenp pasirodymą, kuri suvaidino Kristiano motiną. Taip pat bendrą situaciją gyvino Luke‘as Grimesas ir Eloise Mumford. Kiti antraplaniai aktoriai ir jų personažai juostoje buvo labai atmestinai sudėlioti, todėl jokių išskirtinių emocijų nesukėlė nė vienas jų.

Verdiktas

„Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ – tai klaikus, meile nusivylusioms ir apie princą ant balto žirgo pasvajoti mėgstančioms moterims skirtas, prastą vaidybą turintis ir labai nuobodžiai vystomas filmas. Jame dominuoja ne seksas ar išskirtiniai mylėjimosi būdai, bet visiškai klišiniai, jokios prasmės neturintys dialogai, kuriuose karts nuo karto buvo pastebimi visai neblogi juokeliai, sukeliantys bent kažkokias emocijas bežiūrint šį dviejų valandų trukmės nekaltos merginos nuotykį po ištvirkusio milijardieriaus pasaulį.

4.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
3.0
Režisūra
2.0
Kinematografija
6.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
6.0
Aktoriai
4.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Julija / 2015 vasario 14

    ,,Vėlgi, kokia knyga, toks ir filmas, na, o vištos ir jų gaideliai, kurie kartą į metus išsiruošia į kiną, turėtų gerai sužiūrėti šį filmą. Visgi, jiems ir buvo sukurtas šis prastas ir visiškai neįdomus filmas apie banalią turtuolio ir varguolės meilės istoriją.“

    Nesu didelė knygos ar filmo gerbėja, tačiau man jis susižiūrėjo tikrai visa neblogai. Kątik praradote gana ištikimą Jūsų puslapio skaitytoją (nors galbūt Jums jų nereikia?) Visų skoniai yra skirtingi ir visi turi teisę pareikšti savo nuomonę, tačiau tikrai nenorėčiau būti vadinama višta ir nenorėčiau, kad mano vyrą vadintų gaideliu, todėl daugiau čia nesilankysiu ir neskaitysiu jūsų visiškai neobjektyvių ir dar žeidžiančių recenzijų.
    Sėkmės Jūsų darbe.

  2. Dario Voitukevez / 2015 vasario 14

    to Julija:

    Atleiskite, jeigu Jus izeidziau, taciau visas sis tekstas buvo orientuotas i stereotipus. Jame puikiai apibudinta tiksline sios juostos auditorija, nes akivaizdziai matesi, kad saleje buvo tik tie zmones, kurie karta, ar kelis kartus per metus nueina i kina. 🙂

  3. Veronika / 2015 vasario 14

    Pirmą kartą išžiūrėjau tokį prastą filmą iki galo…
    All in all, niekam kitam nepatariu švaistyti kelių valandų savo gyvenimo, neikit ten, vaikai!

  4. Julija / 2015 vasario 14

    To Dario:

    Ačiū už Jūsų atsakymą.

    Akivaizdžiai salėje buvo ir tokų žmonių, kurie į kiną eina bent du kartus į savaitę ir kaip tik dėl to šitame filme ir atsidūrė-stengiamės pažiūrėt visus filmus ir patys juos įvertinti, o ne tik klausyti kitų nuomonių. Taip jau atsitiko, kad į viską žiūrime šiek tiek paprasčiau ir taip kategoriškai filmų nevertiname-na pusė velnio, gal nieko ypatingo, bet laiką praleidom neblogai. Ką noriu pasakyti-abejoju ar Jūs taip gerai pažįstate visus žmones, kad galėrumėte viešai, filmo recenzijoje rašyti tokius dalykus. Visgi reikėtų vertinti ne žmones, kurie filmus žiūri, o pačius filmus. Visi turime savo nuomonę apie tam tikrus žmones, bet ko gero patarčiau Jums ją pasilakyti sau arba išsakyti draugų rate, bet tikrai ne rašant filmo recenziją, tikrai patys to nenorėdami galite ką nors įžeisti, kas tikrai profesionalumu nespinduliuoja.
    Ačiū, kad išklausėte ir tikiuosi, kad buvau šiek tiek naudinga (nors dabar gal taip ir neatrodo), nes visgi Jūsų ,,variklis“ yra skaitytojai, kurie nesijaučia menkinami ar įžeidinėjami.
    Geros dienos!

  5. Vardas / 2015 vasario 14

    Neabejoju, jog filmas yra prastas ir nevertas dėmesio, bet šis tekstas – jau ne filmo recenzija, o pasišaipymas iš žmonių. Kas yra blogiau už „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“? Kvaili, prastą humoro jausmą liudijantys juokeliai apie esą tikslinę filmo auditoriją. Toks įspūdis, kad geltona spalva, dominuojanti buvaukine.lt puslapyje, nurodo į geltonajai spaudai būdingą turinį.

  6. Liucija / 2015 vasario 14

    Teisingas komentaras. Šūdą reikia šūdu vadint

  7. Gabija / 2015 vasario 14

    Na, aš buvau irgi filmo premjeroje. Taip, dauguma moterų atėjo su savo vyrais, kurie tiek pat norėjo išvysti šią kino juostą, kiek ir moterys. Nemačiau nei vieno, kuris būtų nepatenkintas, ar murmėtų sau panosei, priekaištaudamas žmonai ar draugei, kam jį čia atsitempė. Tuo labiau, nenorėtų matyti to filmo – nevažiuotų. Esu tikra, kad sugalvotų gana neblogą pasiteisinimo priežastį.
    Susilaikysiu nuo jūsų komentarų apie knygą – kiekvienas ją interpretuoja savaip. Vieniems tai tik „pornuha“, kiti, brandūs knygų mylėtojai įžvelgia gilesnę prasmę. Taip pat būtų įdomu sužinoti, ar pats recenzijos autorius yra skaitęs visas tris knygas? Labai tuo abejoju. Ir tikrai nemanau, kad su tokiu požiūriu, sugebėsit išgvildenti knygos prasmę, kuri toli gražu nėra tokia nuvalkiota, kaip jums atrodo.
    Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad nei skaitydama knygas, nei žiūrėdama šį filmą, neturėjau jokių rožinių svajonių apie „princą ant baltojo žirgo“, nes kitaip, nei jūs galvojat, sugebu skirti svajones nuo realybės. Čia dar iškyla klausimas, kodėl moterys nuolat svajoja apie tokius dalykus. Galbūt todėl, kad šių dienų vyrai nebemoka elgtis, kaip vyrai?

    Jūsų „recenzijoje“ vėl matomas palyginimas su S.Meyer „Saulėlydžiu“. Tai patvirtina faktą, jog jūs pats jaučiate didžiulę antipaciją šiam filmui. Jau anksčiau esu pastebėjusi jūsų antipaciją ne tik pačiam filmui, bet ir jo aktoriams. Medinė Kristen Stewart, Robert Pattinson vaidyba. Sutinku, kad jie nėra patys geriausi aktoriai. Bet taip pat, nėra ir blogiausi. Darosi nuobodu skaitant jūsų recenzijas apie juos, kai minite jų prastą vaidybą ir vampyro kaukės neatsikratimą. Vienintelis jūsų argumentas šių aktorių vaidybos aspektu yra būtent tas filmas. Tai tik įrodo, kad nesugebate objektyviai vertinti jų sugebėjimų. Nekalbu apie K.Stewart. Jai tobulėti yra tikrai daug kur. Bet įžeidinėjimai niekada nepagrįs vaidybos vertinimo. Kalbant apie R. Pattinson (išsitaisykite jo pavardę MTTS recenzijoje), matyti, jog aktorius renkasi rimtesnio turinio filmus. Labai neblogas „The Rover“ ir artėjantis „Life“, parodo, jog aktorius tikrai atsikratė vampyro kaukės.

    Tačiau grįžkime prie filmo. Štai ir vėl skamba frazė „medinė vaidyba“. Nežinau kaip jums, bet man seksualumo iš Jamie Dornan tikrai netruko. Aišku, buvo vietų, kur norėdavosi įtaigumo, bet jo vaidybos „medine“ tikrai nepavadinčiau. Tuo labiau, kai jis pradedantysis aktorius. Esu tikrai įsitikinusi, kad laikui bėgant jis pažengs dar daugiau vaidybos srityje. Potencialo suteikia jo vaidyba seriale „The Fall“ ir tikrai neblogas filmas „Flying Home“. Čia jis tikrai parodė savo sugebėjimą įsikūnyti į veikėjus charakteristiką.
    Tvirtinate, kad šis aktorius nė kiek nepanašus į knygos veikėją. Iš tiesų, mane stebina žmonės, kurie reiškia savo nepasitenkinimą aktorių pasirinkimu. Be abejo, aš norėjau, kad vaidintų aktorius Matt Bomer, kuris tikrai turi „cinkelio“ ir spinduliuoja seksualumu. Tačiau yra kaip yra. Šis aktorius tikrai nėra blogas variantas. Iš tiesų, ploju rankomis, kad Charlie Hunnam atsisakė vaidmenio. Galbūt jo vaidybos sugebėjimai yra labai geri, tačiau ko jau ko, bet seksualumo jis visai neturi. Net nebūčiau žiūrėjusi 2 min treilerio, jei jis būtų įkūnijęs veikėją. Knygos aspektu, turėtume atsižvelgti į tai, jog kiekvienas seksualų vyrą įsivaizduoja kitaip, todėl faktas dėl netinkamo aktoriaus pasirinkimo taip pat yra ginčytinas.

    Frazė „Suvaidinusi naivią durnelę“ tik parodo jūsų paties neišprusimą ir tai, kad neturite tvirtų argumentų, dažnai „pilstote iš tuščio į kiaurą“. Tačiau iš kitos pusės, džiugu, kad įžvelgiate Dakotos Johnson vaidyboje šiek tiek potencialo. Man ji pasirodė tinkama Anastazijos vaidmeniui, tuo labiau, matyti, jog aktorė sudėjo daugybę pastangų į šį vaidmenį, tas ypatingai atsižvelgia sekso scenose. Pripažinkime, jog ne visos aktorės sugebėtų atskleisti personažą taip, kaip atskleidė ji.

    Taigi, tai buvo ko gero blogiausia recenzija, kurią esu skaičiusi. Siūlau prieš rašant daugiau pasiskaitinėti apie aktorius, režisierę, peržiūrėti jų interviu. Taipogi, pasiskaitinėti kitų kritikų nuomonę, kurie išdėsto kietus argumentus. Šiuo atveju matau daugybe sričių, kuriose jums reikėtų patobulėti. Siūlyčiau pradėti nuo tolerancijos, nes skaityti siužeto, veikėjų ar aktorių įžeidinėjimus nėra labai smagu. Suprantama, kad tai nėra rimto turinio filmas. Tuo labiau, visiems jis nepatiks. Bet skaitydama jūsų recenziją ir komentarus „Facebook“ paskyroje, įsitikinau, kad tai ne moterys, svajojančios apie princus ant baltų žirgų yra beviltiškos, o žmonės, kurie neadekvačiai, be rimtų priežasčių skleidžia savo nepasitenkinimą nuvalkiotais ir sarkastiškais juokeliais.
    Nieko blogo prieš jus neturiu, dažnai sutinku su jūsų nuomone ir pasitikiu jūsų įvertinimais, bet šį kartą mūsų nuomonės išsiskyrė. Labai tikiuosi, kad priimsite kritiką. Vis dėl to, pastabos padeda siekti tobulumo, ko jums ir linkiu kritikos srityje.

  8. Vardas / 2015 vasario 14

    „Teisingas komentaras. Šūdą reikia šūdu vadint“. – Šūdas yra filmas, tačiau recenzijoje šūdu pavadinti žmonės.

  9. Vardas / 2015 vasario 14

    O, Gabija pasakė viską, kas jau seniai kirba mano galvoje. Šie komentarai tinkami ne tik atspalvių recenzijai, bet ir kitoms.

  10. Nora / 2015 vasario 14

    Labai panašią recenziją skaičiau norvegų spaudoje. Ji vadinosi „50 šiukšlių atspalvių“.

  11. Nagla Lapė / 2015 vasario 15

    Sujuokino komentatorė Julija. So much butthurt.
    Ir dar: nepatenkintiems šito over-hyped filmo palyginimu su Tvailaitu – FSOG knyga iš tikrųjų yra Tvailaito fanfictionas. Pati autorė prisipažino. Fanfic’as su mažiau blizgančių čiuvų bei kalbančių šunų ir daugiau sekso. Todėl filmo palyginimas su S. Meyer š-devru yra tinkamas.
    Idealiai mano nuomonę išsakė Jeremy Jahns. Pažiūrėkit jo FSOG review Youtubėje.

  12. Irma / 2015 vasario 15

    PUIKUS FILMAS! Nuostabūs aktoriai,natūralus grožis,sielos atgaiva.

  13. zivile / 2015 vasario 15

    Knyga man nepatiko, nuobodu. Na o filmas visai nieko! Buvo nuotaika, jutau liudesi, kazkokia baime, nerima ir aistra filme, todel manau, kad tai jau nemazas pliusas filmui. Pagrindinis aktorius irgi patiko, seksualumo buvo jame. Nesuprantu, kodel mergina durnele? Taip ji jauna, taip ji isimylejus,susizavejus be proto tokiu vyru, bet tai nedurnumas juk. Sorry, bet recenzija niekam tikus.

  14. Jonas / 2015 vasario 17

    Recenzija atitinka filmą ir jo auditoriją. Respect Dario 😉

  15. AntMan / 2015 vasario 18

    Aš pritariu recenzijos autoriui, nes jis parašė tai, ką jautė ir tai nėra faktas apie tuos salėje susirinkusius žmones,o tik nuomone, kaip žmogus jautėse atmosferoje… Nereikia priimti komentarų kaip už gryną pinigą.

    Visiškai teisingai,kad filmas bus geras tiems, kurie nera fanai, specialistai, kurie vertina režisūra,vaidyba cinematografija ir kt…

    Tiesiog neeilinis į viešumą išėjęs erotinis filmas, o kad nebūtų gėda, jis priskirtas pagal knygą kurtų filmų kategorijai.

    Vienintelis filmas apie meile, neiškreiptus jausmus buvo The Notebook 🙂

  16. Rasa / 2015 vasario 19

    Labai lengvas geras filmas, super
    Esu labai patenkinta, kad neklausiau ka kiti sneka , o nuejau ir pamaciau superrr

  17. ijjo / 2015 kovo 7

    Apie vištas ir gaidelius tai gerokai perlenkta, nes recenzijos autorius pats būtų labai keistai atrodęs tokioje aplinkoje. Įsivaizduokit: pilna salė botoksinių pupyčių vištelių, keletas nepatenkintų, per prievartą atitemptų gaidelių, o pačiame kamputyje vienut vienutėlė paniekinančiu žvilgsniu visus perliejanti nudriskus išmintingoji pelėda. Smagus vaizdelis 😀
    Kita citata: „Dėl jo iš proto ėjo milijonai naivių, savimi nepasitikinančių ir labai atgrasių moterų, svajojančių apie princus ant balto žirgo, kurie pakeistų jų gyvenimus ir pagrobtų nuo liurbių vyrų“. Kaip čia suprasti? Visos naivios yra savimi nepasitikinčios ir atgrasios? Ar atgrasios moterys yra naivios? Ar visos moterys ir merginos, kurios retkarčiais pasvajoja apie „princą ant balto žirgo“ gyvena su liurbiais? Kažkokia velniava, nes tada tikrai milijonai, o tiksliau 99% moteriškos giminės yra atgrasios, nes visos mes širdies kampely trokštame romantikos ir tikime pasakų fėjomis, o gyvename su alaus meškučiais, interneto riteriais ir tolimųjų reisų vairuotojais, kurie automatiškai tampa liurbiais.
    Tiesa, tam, kas rašyta apie filmą, daugmaž pritariu. Eiti į kino teatrą dėl šito tikrai neverta, puikiausiai tą padaryti galima ir dykai namuose. Būtent taip ir padariau (Įdomu, ar dėl to aš gražesnė, išmintingesnė, ar padidėjo mano IQ, ar mano vyras jau nebe liurbis? :D)
    Filmas nėra blogas, paprasčiausiai jis eilinis. Iš prastos knygos filmo-šedevro nepadarysi.

  18. Lina / 2015 kovo 21

    Man išties yra įdomu sužinoti kas yra tie ,, 50 pilkų atspalvių“? Vis nesugebu išmąstyti..

  19. Anonimė / 2015 kovo 31

    Aš taip pat noriu paklausti, kuo pavadinimas susijęs su filmu? Ir kodėl Ana negalėjo paliesti Grėjaus? Ar tie nudegimai buvo kažkas iš praeities? Gal praeityje juo naudojosi ir jis dabar visa tai išlieja ant moterų? Prašau kas nors atsakykit, nes niekaip negaliu išmąstyti, o tai mane labai erzina..