Penkiasdešimt išlaisvintų atspalvių

Fifty Shades Freed

„Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ serijos filmų pristatinėti nereikia – apie juos bent kažką girdėję yra turbūt visi bent kiek besidomintys tuo, ką naujo rodo kino teatrai. Didžioji psichozė prasidėjo nuo tokio pat pavadinimo knygos, kurią parašė E. L. James. Milžiniškas ir sunkiai paaiškinamas populiarumas lėmė minėtomis knygomis paremtų filmų atsiradimą. Na, o tada, jau trečius metus Valentino dienos laikotarpiu į kino teatrus traukia susižavėjusios merginos ir moterys, iš paskos tempiančios ne tokiais entuziastingais veidais apsiginklavusius vyrus.

Vasario 9 dieną įvyko jau trečiosios dalies „Penkiasdešimt išlaisvintų atspalvių“ premjera, kuri žymi serijos pabaigą. Serija nebuvo sėkminga – tai akivaizdu, tačiau panašu, jog kūrėjai sąmoningai to ir nesiekė. Pagyrimo vertas yra filmo atvirumas – nesistengiama būti pretenzingu ir nevaizduojama kažko daugiau nei esama, tiesiog buvo atlikta pareiga sukurti filmus jų laukiančioms/laukiantiems gerbėjams. Galiu tik įsivaizduoti, kokį pavydą jaučia visi kiti vidutiniai režisieriai, besistengiantys pramušti savo galimybių ribą ir vis atsimušantys į skaudžią realybę, kai tuo tarpu aptariama filmų serija į ekranus gali išleisti bet ką ir serijos fanai vis tiek eis ir bus patenkinti. Na, o visi kritikai ir psichozei nepasidavę asmenys – kam jie rūpi? Kai filmas kuriamas tikrai ne jiems.

Dėl šios priežasties pakankamai sunku vertinti filmą, nes ir be vertinimo aišku, jog jis nėra geras. Kalbėti vien apie tai, kas akivaizdu, neįdomu, o ir gerbėjų nuomonės kritika nelabai paveiks, tad žirnius berti į sieną tikslo mažai. Kadangi kūrėjai nevaizdavo kuriantys šedevrą, tai ir aš labai piktai liežuviu neplaksiu aptardamas tai, kas buvo blogiausia ir ryškiausia.

Apie siužetą

Pagrindiniai juostos veikėjai yra Anastazija (toliau – Ana) ir Kristianas. Ji – jauna literatūros studentė, kurią likimas suvedė susipažinti su juo – jaunu milijonieriumi verslininku, kuris labai pasitiki savimi ir yra valdingas nuo menkiausių smulkmenų iki subtilybių lovoje. Jiedu įsimyli vienas kitą, išgyvena tarpusavio dramas  ir taip toliau, ir taip toliau, kaip įprasta tokiems filmams. Trečioje dalyje jų santykiai gerokai pažengė į priekį – trečioji dalis prasideda jų vestuvėmis bei gyvenimu drauge. Atrodytų, kad viskas laimingai ir baigsis, bet taip nutikti, žinoma, negali, todėl ankstesnėje dalyje nuskriaustas veikėjas ir toliau siekia keršto bei desperatiškai bando sugriauti jų laimingą gyvenimą kartu. Lyg ir viskas.

Nelaiminga dvejonė – trileris ar erotinė drama?

Filmą būtų galima suskirstyti į kelias dalis – viena jų erotinė drama/komedija, kita – trilerio imitavimas. Tai jeigu pirmoje filmo pusėje vyrauja lengvas tonas, nerūpestingumas, ką visiškai būtų galima suprasti ir nepriekaištauti tokio tipažo filmų gerbėjams, jog jiems patinka šis filmas, tai antroje dalyje nevykę trilerio elementai visai išbalansuoja ir išmuša filmą iš vėžių. Filmo kūrėjų kaltinti neskubu – vis tik jie buvo apriboti tuo, kas parašyta knygoje, bet nepaisant to, visada galima rasti sprendimų – žinoma, jeigu to norima. Negana to, būtent antroje filmo pusėje ir išryškėja didžiausi filmo trūkumai, klaidos bei tragiškumas, iš kurio buvo juokiamasi jau ankstesnėse dalyse.

Pirmoji pusė

Galbūt man šiandien buvo labai gera nuotaika, nes net keletas filme panaudotų juokelių pasirodė laiku ir vietoje – jie neatrodė tokie banalūs kaip kitose dalyse ar net daugumoje komedijų. O ir Anos nuolatinis Kristiano erzinimas bei provokavimas žiūrėjosi smagiai, laukiant, kada vyrukas pratrūks ir nubaus nusidėjėlę tik jam priimtinais būdais. Vis kirbėjo mintis, jog galbūt ateinančiais metais aktoriams pavyks išvengti aviečių nominacijų blogiausių aktorių kategorijose, bet drąsūs pamąstymai baigėsi ties linksmosios pusės pabaiga, bet apie tai vėliau.

Lyginant su ankstesnėmis dalimis šioji pasirodė kur kas geresnė už antrąją, kuri, mano manymu, buvo blogiausia ir visiškai apie nieką, be tikslo, tik kaip tarpininkė tarp pirmosios ir trečiosios dalies. Turint omenyje, jog režisierius ir scenaristas nuo antrosios dalies nepasikeitė, tai jiems, sakykim, pavyko padaryti minimalų žingsnelį į priekį iš dugno. Kas dar gero? Nežinau, kiek Jums tai rūpi, bet erotiškų scenų tikrai netrūks, tikrai tikrai. Ir dar… Rita Ora vaidina bei papildo muzikinį takelį, bet tai turbūt svarbu tik atlikėjos fanams, nes toji vaidyba nei gera, nei įdomi.

Antroji pusė

Akivaizdu, jog ši pastraipa bus truputį ilgesnė nei pirmoji. Vis tik nėra taip paprasta atrasti daug teigiamų ir gerų dalykų. Pradėsiu nuo vaidybos – kaip minėjau, pirmoje filmo pusėje vaidyba nebuvo tragiška ir to priežastis labai paprasta – minimalus skaičius konfliktiškų situacijų, mažai sunkiau suvaidinamų emocijų, paprasčiausi pokalbiai ir pakrizenimai, kurie Aną įkūnijančiai Dakotai Johnson gaunasi gan natūraliai. Filme pradėjus kilti įtampai, vykstant konfliktams išryškėjo, jog aktoriai nėra pajėgūs suvaidinti sudėtingesnes emocijas, o scena, kurioje pagrindinė veikėja pusnuogė lieja nuoskaudas ir pyksta, verta atskiro paminėjimo, kaip viena labiausiai komiškų ne gerąja prasme. Na, niekaip neišėjo pažiūrėti į tą jos pyktį rimtai nei man, nei, turbūt, jos partneriui filme.

Kylantys konfliktai atrodė nenatūraliai ne vien tik dėl aktorių sugebėjimų nebuvimo, bet jie ir patys iš savęs buvo dirbtiniai. Rami vakarienė ir malonus pokalbis dėl reikalo tampa kažkuo kitu bijant, kad filmas, neturintis problemų, bus tiesiog apie nieką. Čia reikėtų suvokti, jog jis ir lieka apie nieką, tik su papildomais dirbtiniais konfliktais bei dramomis.

Pagrindinis antagonistas turi labai silpnus motyvus, o jo kelias link nuostabiosios poros tiesiog nuklotas rožėmis be jokios logiškos minties. Jis vienas pats gali „apeiti“ milijonieriaus imperijos apsaugą, įsilaužti į butus, kompanijas, grobti žmones, likti nepastebėtas apsauginių bei įmontuoti modernius sprogmenis. Turbūt kiek primirštant, kad jis viso labo tik rašytojas.

Susidaro situacija, kuomet netinkamai subalansuojamas turinys ir būtent toji dalis, kuri nereikalinga, tampa dinamito statine, susprogdinančia sveikesniąją filmo dalį.

Seksas, seksas ir dar kartą seksas

Būtų negražu neaptarti ir nepaminėti to, kas filme užima gan didelę jo dalį ir yra svarbi jo dalis. Tai yra elementas, jungiantis abi mano išskirtas filmo puses, jo yra tiek pradžioje, tiek įpusėjus, tiek besibaigiant filmui. Jei teisingai suskaičiavau, buvo galima išvysti 6-7 sekso scenas, kurios ne visada buvo tik momentinės. Nuogo kūno nebijau, bet vis tik didžiausia kritika tenka pagrindinei aktorei  Dakotai Johnson – visų sekso scenų metu žiūrovai gali išvysti ją nuogą. Natūraliai peršasi mintis, kad porno industrijos šulai turėtų pradėti dėti visas pastangas, jog prisiviliotų šią aktorę, kuri pakeltų žanro vaidybą į nematytas aukštumas. Kalbant rimčiau – paliksiu Jums vertinti situaciją, kai aktorės įsimintiniausias ir populiariausias vaidmuo karjeroje bus tas, kuriame ji daugiau laiko praleido nuoga nei vaidindama. Pačios aptariamos scenos, galiu pridurti, ne kartą „vaikščiojo“ ant vulgarumo ribos, ko pliusu nepavadinčiau.

Pabaigai

Serijos gerbėjams tai neturėtų būti didelis nusivylimas, o žiūrint iš šono, filmas netgi turėjo šansą tapti žanro vidutinioku, jeigu būtų susikoncentravęs į erotinės dramos/komedijos pusę, o ne į dirbtinės įtampos bei konfliktų kūrimą. Kadangi tai labai aiškiai į tikslinę auditoriją orientuotas filmas, nesijaučiau apgautas ir pykti nebuvo dėl ko, nors tai, ką išvydau, nebuvo gerai. Kontekstas šiam filmui leidžia būti tokiam, koks jis ir yra, iš to nedarant tragedijos.

4.6
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
4.4
Režisūra
4.3
Kinematografija
4.1
Garso takelis
4.8
Techninė pusė
5.1
Aktoriai
4.8
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles