Po itin nesėkmingos ir šiaip jau sau nebūdingos romantinės komedijos „Nublokšti“ („Swept Away“, 2002 m.) Guy‘ui Ritchie‘iui nebuvo labai lengva susigrąžinti kietų gangsterinių filmų kūrėjo reputaciją. Tačiau kažkaip bandyti reikėjo. Tokiu bandymu tapo „Revolveris“, su kuriuo G. Ritchie‘is bent jau grįžo į sau įprastą žanrą. Kaip tą pasisekė padaryti – čia jau kitas klausimas. Bet jau vien tas faktas, kad net kultinio prancūzų veiksmo ir fantastinių filmų režisieriaus Luco Bessono pagalbos rašant šio filmo scenarijų neužteko siekiant kino studijų bosų palaiminimo, iš anksto nieko gera nežadėjo.

Po septynerių metų, praleistų kalėjime lošėjas Džeikas Grynas (akt. Jason Statham) paleidžiamas į laisvę. Beveik tiesiu taikymu Džeikas patraukia į kazino – ne tik greituoju būdu prasimanyti pinigų, bet ir suvesti senų sąskaitų su praeities priešininkais. O tokių ilgai dairytis netenka – kazino valdantis Dorotis Mača (akt. Ray Liotta), dar vadinamas Ponu D, per kurį Džeikas ir atsidūrė kalėjime, leidžia nedviprasmiškai suprasti, kad Džeikas kazino nėra pageidaujamas. Pajutęs pavojų Džeikas su savo palydovais palieka kazino, tačiau pakeliui keistai susmunka ant laiptų. Ligoninėje jam diagnozuojama reta liga ir pranešama nedžiuginanti diagnozė – Džeikui gyventi liko trys dienos. Tyrimų rezultatus perėmę neaiškaus plauko tipeliai Zachas (akt. Vincentas Pastore) ir Avi (akt. André Benjamin) pasiūlo Džeikui visapusę apsaugą, tačiau mainais pareikalauja atiduoti visus laimėtus pinigus bei toliau be išlygų vykdyti jų komandas. Prie šachmatų lentos Džeikas papasakoja savo gyvenimo istoriją ir įsitraukia į keršto žaidimą.

Žiūrint šį filmą neapleidžia déjà vu jausmas. Vos ne kiekvienas motyvas atrodo jau kažkur matytas ar girdėtas. Kad ir šachmatų partija. Dar 1995 m. tokią (kad ir netiesiogiai) žaidė du kruvini ir mirtinai pavojingi varžovai Robertas Retas, kurį vaidino Sylvesteris Stallone, ir Migelis Beinas, kurį įkūnijo Antonio Banderasas, filme „Žudikai“ („Assassins“). Nuolatinis ir primygtinis kreipinys „Pone Grynai“ (angl. „Mister Green“), nori nenori referuoja į „Matricą“ („The Matrix“, 1999 m.) ir ten nuolat agento Smito pro dantis košiamą „Pone Andersonai“ (angl. „Mister Anderson“). O disociatyvaus asmenybės sutrikimo proveržiai verčia prisiminti patį su savimi besiginčijantį Golumą – Smygolą iš antros „Žiedų valdovo“ dalies („The Lord of the Rings: The Two Towers“, 2002 m.) – „tu manei, kad gali uždaryti visus, kurie juokėsi iš tavęs, bet visi, kurie juokėsi, – tavo viduj“ (D. R.). Gal režisierius, kurdamas „Revolverį“, sąmoningai ir nesiekė cituoti nei vieno iš šių filmų, tačiau bet kokiu atveju – naujumo ir šviežumo efekto jam tikrai nepavyko sukurti. Kita vertus, kaži, ar grįžtant prie seno sau įprasto žanro, šviežumo paieškos galėjo būti jo preferencija. Viena aišku – G. Ritchie‘is kurdamas „Revolverį“, buvo giliai susidomėjęs Kabala (irgi, matyt, ne be tuometinės žmonos Madonnos įtakos), tad prikaišiojo jos simbolių kur reikia ir kur nereikia..

Filmo scenarijus – skylėtas ir neįdomus. Jei juostos pradžia dar gal ir žada „kažką panašaus į G. Ritchie‘io filmą“, tai vėliau viskas išsikvėpia, išsitęsia, virsta pseudofilosofiniais išvedžiojimais ir pasvarstymais. Didžiąją dalį filmo daug kalbama, mažai veikiama – ir daug kalbama ne tarpusavyje, o pačiam su savimi. Tiesa, juostoje galima rasti visus „privalomus“ G. Ritchie‘o filmo elementus – ginklus ir šaudymą, gaudynes ir kietus vyrukus, bei triaukščius keiksmažodžius. Tačiau šiuo atveju kriminalinę dramą, o ne kriminalinę komediją nusprendusio kurti režisieriaus darbe galima pasigesti šmaikščių dialogų ir lengvai šaržuotų mafijos atstovų tipažų. G. Richie‘is bando būti rimtas, tačiau tas jam nelabai pavyksta – akivaizdu, kad aštrus britiškas humoras kituose jo filmuose „išveždavo“ ne itin stiprų scenarijų. Kitas didelis akmuo į G. Ritchie‘io daržą – moterys šiame filme atlieka tik grynai dekoratyvinę – aplinkos objekto – funkciją. O pabaigą vainikuoja ne itin motyvuota ir tuo labiau ne itin prasminga žiaurumo porcija.

Labai vidutinio filmo neištempia ir ganėtinai neblogi aktoriai. Pagrindinį vaidmenį čia atlieka ne viename G. Ritchie‘io filme vaidinęs britas Jasonas Stathamas. Gal dėl juostos pobūdžio, o gal ir dėl paties aktoriaus „specializacijos“ – J. Stathamas garsėja kaip veiksmo filmų aktorius – Džeiko Gryno vaidmuo nėra labai vykęs. Jis neturi lošėjams būdingos aistros, charizmos ir apsukrumo – atrodo niūrus ir pavargęs. Ray‘aus Liottos vaidinamas Dorotis Mača atrodo įtikinamiau, tačiau tiek Džeikui, tiek jam pasireiškia disociatyvus asmenybės sutrikimas, dėl ko šie personažai supanašėja, tačiau Pono D elgesio logiką paaiškinti kiek sunkiau. Kiti personažai niekuo ypatingu neišsiskiria – gal šiek tiek įdomesnis yra profesionalus žudikas Sorteris, kurį vaidina taip pat ne kartą su G. Ritchie‘iu bendradarbiavęs britas Markas Strongas.

Techninė pusė, kaip galima tikėtis iš G. Ritchie‘io filmo, vis tik yra nebloga. Daugiau mažiau geras kameros darbas, apgalvotai parinkti planai. Naudojama įvairių efektų – detalių išryškinimas, pagreitintas filmavimas, atbulinė eiga. Vaizdo montažas kai kuriais atvejais keistokas – siekiant sumišimo efekto, kartais skirtingi vaizdai vienas kitą keičia labai greitai. Garso montažas nusipelnė kandžios kritikos už nevykusiai dubliuotą kinų mafijos vadeivą Hamishą (akt. Ricky Grover). Garso takeliui šįkart parinktas ne tik G. Ritchie‘iui šiaip jau įprastas stilingas skambesys, bet ir vienas kitas klasikos kūrinys – pavyzdžiui, įtemptos susišaudymo scenos fone tyliai skamba Ludwigo van Beethoveno „Mėnesienos sonata“.

„Revolveris“ – po kūrybinės duobės G. Ritchie‘io bandymą sugrįžti liudijantis jo darbas. Ir nors jame galima rasti kone visus šio režisieriaus juostoms būdingus komponentus, „Revolveris“ vis tik šaudo tuščiais šoviniais ir reikiamo efekto pasiekti nepavyksta – viskas, kas rodoma, atrodo jau kažkur matyta, o bandymas nuo komedijos pasukti prie kabalos simboliais apipaišytos dramos taipogi nieko gero neduoda. Tiesiog – per daug ambicingas, bet silpnai realizuotas projektas.

6.3
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
5.0
Režisūra
5.0
Kinematografija
7.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
7.0
Aktoriai
6.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Kokas / 2017 rugpjūčio 10

    Kas rašė anotacija apie filmą tas labai giliai miega. Užuojauta.