Ką galiu pasakyt apie „Nužudyti Bilą“? Šis filmas atrodė svarbus tais gūdžiais 2003-iais metais. Deja, pats jokio ryšio su juo nepajutau. Juo labiau, kad pažiūrėjęs jį, jauties apgautas gavęs pusę žadėto filmo.
Kas turėtų nužudyti Bilą? Visų pirma, Nuotaka (Uma Thurman), nes Bilas (David Carradine) ištaškė visus susirinkusius jos vestuvėse ir nušovė ją į galvą. Nelabai gerai nušovė, nes praėjus keturiems metams, Nuotaka atsibudo iš komos. Ir ji pyksta ne vien ant buvusio savo vado ir meilužio Bilo – už viską sumokėti turi ir buvę jos bendražygiai žudikai, įvykdę didžiąją minėto taškymo dalį.
„Nužudyti Bilą“ yra odė seniems Azijos veiksmo filmams, ir tai – didžiausia jo silpnybė. Jei nepraleidai jaunystės žiūrėdamas vieną po kito kepamus kovos menų trilerius, tai nejausi nei nostalgijos, nei suprasi visus motyvus ir aliuzijas. Tad ir pokalbiai – labai neretai ne anglų kalba – bus keisti ir ne vietoje, ir per daug ištęsti, ir keistai suformuoti. Grubūs kinematografiniai triukai – šokinėjimas iš vieno aukšto į kitą, fontanais švirkščiantis kraujas – bus tiesiog nepriimtini.
Atiduodant duoklę seniesiems meistrams ir kūriniams iškyla svarbus klausimas: kur yra tų darbų esmė, ir kur tik techninių apribojimų suformuoti, bet aiškiai matomi bruožai? Tai yra svarbus klausimas ne tik kino, bet ir kompiuterinių žaidimų kūrėjams.
Filme labai akivaizdžiai jaučiama skirtis tarp įprasto Tarantino stiliaus ir bandymo pataikauti seniems, mums, kad ir su „Mūsų draugas trileris“ užaugusiems, nepažįstamiems kino metodams. Kai kurie dialogai yra juntamai tarantiniški, yra ir viena kita veiksmo scena, kuri neperkrauta bandant mėgdžioti retro stilių. Štai tuomet žiūri ir džiaugies. Bet staiga filmas sulėtėja, beveik įklimpsta retro garbinime ir pradedi net nejučiomis žvalgytis į laikrodį.
Ir apskritai, skaitant IMDB įdomybių sąrašą gali suprasti, kaip šis filmas yra sudurstytas iš dalių, neskirtų būti kartu. Muzika parinkta iš Tarantino fonotekos – vadinasi, išlupta iš jų gimtųjų filmų ir priversta dirbti čia. Ištisi gabalai siužeto buvo pamesti ar įklijuoti, į filmą įtraukta beveik pusamžių japonių dainininkių grupė. Gali filmą sunarstyti iš tokių gabalų taip pat, kaip gali sutverti mašinytę iš visiškai atsitiktinių lego detalių.
Kalbant apie aktorius, tai Uma Thurman, vaidinanti Nuotaką, pasirodo gerai. Jai tenka pykti ir niršti, ir vaidinti ramią, o jai tai puikiai tinka. yra turbūt antra didžiausia vardinė aktorė šiame filme, ir jos vaidmuo yra stiprus, nors ir negaunantis daug laiko ekrane. Apibendrinant, vaidyba tikrai nėra silpnoji „Nužudyti Bilą“ pusė.
Žiūrėti „Nužudyti Bilą. 1 dalis“ reikia ne tik su tam tikru nusiteikimu, bet ir su atitinkamu kultūriniu fonu. Atmetus šias prielaidas, gauname vieną sunkiausių žiūrėti Tarantino filmų, tokį karpinių iš „TV Antenos“ kaleidoskopą, kur scenos iš pažįstamų autoriaus filmų susimaišo su nuotrupomis kitų, kartais ir teisingai pamirštų juostų.
