Recenzija

Mamos norų sąrašas

Mum's List

Mamos norų sąrašas
N-13Drama

Metai:
2016 m.

Trukmė:
101 min.

Šalis:
Didžioji Britanija

Režisierius:

Niall Johnson

Vaidina:

Rafe SpallEmilia FoxElaine CassidyWilliam StaggMatthew Stagg

Platintojas:
Theatrical Film Distribution

6.2

Recenzijos autorius:
5.2
Redakcijos vertinimas:
6.5
Lankytojų vertinimas:
7

Recenzijos autorius:

Vilmantas Venckūnas

Paskelbta:

2017 05 30

Daugiau apie filmą: iMDBRotten tomatoesKinopoisk

Anglų režisierius ir scenaristas Niallas Johnsonas, geriausiai žinomas dėl savo 2005 metais pasirodžiusios juodojo humoro komedijos „Prilaikyk liežuvį“ (angl. „Keeping Mum“) su Rowanu Atkinsonu ir Maggie Smith, pristato iš pirmo žvilgsnio jaudinančią dramą, kuriai privalo pasisekti pasiekti žmonių širdis. Tai pagal tikrą istoriją sukurta juosta „Mamos norų sąrašas“ (angl. „Mum‘s List“). Tačiau šis filmas tampa labai liūdnu reginiu kine. Ir ne dėl čia pasakojamos tragiškos ir jaudinančios istorijos, o dėl prastos filmo kokybės.

Keitė Gryn (akt. Emilia Fox) iki širdies gelmių savo dviem sūnums ir vyrui Sindžui (akt. Rafe‘as Spallas) atsidavusi moteris. Visas jos pasaulis sukasi aplink jos šeimą. Tačiau idilišką gyvenimą sugriauna netikėta žinia – Keitei diagnozuojamas krūties vėžys. Moteris bando kovoti su liga, tačiau supratusi, kad mirties akimirka jau arti, sudaro „mamos norų sąrašą“. Jame ji savo vyrui palieka paprastus patarimus ir prašymus, kurie ne tik primins šeimai apie artimiausią žmogų, bet ir praskaidrins jų gyvenimą. Mirus Keitei, Sindžas vadovaudamąsis jos patarimais bando toliau gyventi.

Jeigu atskirtume filmą ir jo pasakojamą istoriją, tai neverta ginčytis, jog istorija yra jaudinanti ir įkvepianti. Sunku suvokti, kiek skausmo ir kančios teko patirti Keitei ir Sindžui. Tačiau šioje istorijoje ne tik viskas juoda: žavus yra Keitės sudarytas sąrašas ir Sindžo pastangos, kad apie jaudinančią jų šeimos istoriją sužinotų visas pasaulis. St Johnas Greene‘as (pilnas Sindžo vardas ir pavardė) parašė knygą, pagal kurią pastatytas šis filmas. Sindžo ir Keitės meilės ir gyvenimo istorija tikrai žavi ir suteikia daugybę visokeriopų emocijų ir jausmų. Bet kad ir kokia jaudinanti ir miela būtų tikroji istorija, juosta „Mamos norų sąrašas“ suteikia visiškai priešingus jausmus.

Filmas atrodo labai mėgėjiškai padarytas. Atrodytų, jog jis sukurtas neseniai kokią kino meno mokyklą baigusių studentų. Tuomet tikrai būtų atleidžiami dauguma suklupimų. Tačiau Niallas Johnsonas toli gražu ne studentas, o patyręs kino kūrėjas.

Pradėkime nuo dialogų. Jie atrodo visiškai dirbtini, nenatūralūs, neturintys jokios prasmės. Filmas yra pastatytas pagal Sindžo knygą. Žinoma, neprofesionalus rašytojas nebūtinai galėjo puikiai sukonstruoti veikėjų pokalbius. Sindžo tikslas buvo ne literatūrinis šedevras, o noras papasakoti įkvėpiančią savo žmonos istoriją ir perteikti emociją. Taigi, šioje vietoje turėjo įsikišti scenaristas, kuris adaptuotų dialogus taip, kad jie neprimintų medinių lietuviškų serialų pašnekesių. Vis tik, Niallui Johnsonui, kuris yra ne tik šio filmo režisierius, bet ir scenaristas, nepavyko išvengti patoso, banalybės ir „tuščių“ pliurpalų.

Kitas akivaizdus filmo minusas yra vaidyba. Daugiausiai kritikos čia nusipelno pagrindinio vaidmens atlikėjas Rafe‘as Spallas. Jo bandymas pertekti žmonos netekusio vyro skausmą, norą kabintis į gyvenimą buvo tik bandymas vaidinti. Žinoma, jam teko velniškai sunki užduotis, tačiau tai nekeičia fakto, kad jo vaidinamas personažas kėlė graudžią šypseną dėl savo pasirodymo, o ne graudino dėl savo istorijos. Jo veido išraiškos, monologai buvo arba per didelių pastangų ir noro perteikti emociją rezultatas, arba nemokėjimo suvaidinti išraiška. Kaip ten bebūtų, galutinis produktas nuliūdino.

Kitų aktorių vaidyba irgi buvo, švelniai tariant, vidutinė, tačiau reikia pagirti Keitės vaidmenų atlikėjas. Suaugusią Keitę vaidinusi Emilia Fox sugebėjo perteikti savo veikėjos norą gyventi, kovą su liga, besąlygišką meilę savo šeimai. E. Fox visa galva pasirodė geriau nei jos ekrano partneris. Jos monologas, kuriame Keitė pasako visą savo norų sąrašą, parodė, jog ši aktorė gali gerai vaidinti. Tas epizodas, išvis, buvo geriausias ir stipriausias visame filme, o kadangi jame matome tik pagridninę aktorę, didžioji dalis nuopelnų tenka jai. Pagyrimo nusipelno ir paauglę Keitę suvaidinusi Sophie Simnett, kurios vaidinama veikėja atrodė žaisminga, valiūkiška ir natūrali.

Filmas išsiskiria ir savo pasakojimo struktūra. Tai ne vientisas, linijinis pasakojimas. „Mamos norų sąraše“ istorija vystoma trimis skirtingais laikotarpiais, kurių siužetas nenuosekliai pinamas tarpusavyje. Iš pradžių, tai gali pasirodyti kaip įdomus, nekasdieniškas būdas vesti žiūrovą per istoriją. Tačiau, galiausiai, tai tampa chaotiška skirtingų laikmečių „pasiutpolke“, kur iš vieno pasakojimo į kitą kartais pereinama labai staigiai, be jokios aiškesnės minties. Tokie nelogiški perėjimai pradeda erzinti dėl savo nesąmoningumo, o ne žavėti dėl savo išskirtinumo.

Filmo muzikinis takelis prifarširuotas saldžiomis lyrinėmis dainomis, kurios tinka pasakojamai istorijai. Galbūt noretųsi originalesnių ir kūrybiškesnių sprendimų, bet tai per daug neiškrenta iš konteksto, tad pykti labai nėra ko. Vis tik jau pradeda erzinti tas pats muzikinis motyvas, kuriame lėtai griežiama styginiais ir suskamba po vieną kitą aukštesnę fortepijono natą (nesu muzikantas, bet, tikiuosi, supratote, ką turiu omenyje). Filme šis motyvas panaudojamas daugybę kartų. Jis buvo pasitelktas ir kadre, kur kamera juda po Keitės ir Sindžo namus. Kur tai mes esame matę? Daugybėje milijonų filmų, sukurtų iki „Mamos norų sąrašo“.

Vienoje apžvalgoje internete perskaičiau, jog tik Skrudžas galėtų kažką blogo pasakyti apie „Mamos norų sąrašą“. Keitės ir Sindžo istorija tikrai įkvepianti ir jaudinanti. Tačiau šios istorijos perkėlimas į ekranus buvo prastas. „Mamos norų sąrašas“ sugeba minimaliai perteikti emocinį Keitės likimo pagrindą. Ir čia, vėl gi, suveikia ne pats filmas, o išskirtinė istorija. Jeigu susikoncentruosite tik į patį siužetą, o ne visas „kliurkas“, kurias privėlė juostos kūrėjai, „Mamos norų sąrašas“, tikriausiai, jus sujaudins ir, gal, net sužavės. Tačiau sunku atsiriboti, kai ekrane matai perspaustą šablonišką kino produktą. Deja, šį kartą teks pabūti Skrudžu…

5.2Recenzijos autoriaus įvertinimas:

Scenarijus:
5
Režisūra:
4
Kinematografija:
6
Garso takelis:
6
Techninė pusė*:
5
Aktoriai:
5
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D