KP’15. Šokantys arabai

Dancing Arabs

Tiek Izraelio režisierius Eranas Riklis‘as, tiek Palestinos aktorius Ali Sulimanas Lietuvos žiūrovams jau yra pažįstami. 2009 m. festivalyje „Kino pavasaris“ rodyti E. Riklis‘o filmai „Citrinmedis“ („Etz Limon“, 2008 m.) o 2012 m. – „Alyvmedis“ („Zaytoun“, 2012 m.), kuriuose vaidino ir A. Sulimanas. 2014 m. E. Riklis‘o ir A. Suilmano kūrybinis kelius į vieną suvedė dar vienas projektas – „Šokantys arabai“.

Devintasis dešimtmetis, Tira, Izraelis. Palestinietiškame miestelyje augantis arabas Ejadas (akt. Razi gabareen) – guvus ir sumanus vaikas. Todėl, šiam paūgėjus (paauglį Ejadą vaidina Tawfeek Barhom), Ejado tėvas Salahas (akt. Ali Suliman), pats studijavęs universitete, bet išmestas už politinę (kitaip – teroristinę) veiklą, tačiau suvokiantis išsilavinimo svarbą ir trokštantis sūnui geresnės ateities, nusprendžia Ejadą išsiųsti į prestižinę mokyklą Tel Avive. Talentigam ir sumaniam Ejadui pavyksta įstoti, tačiau prestižinėje mokykloje jo laukia toli gražu ne prestižiniai dalykai. Vien dėl to, kad jis yra vienintelis arabas, tarp bendramokslių žydų. O tai reiškia visišką atskirtį – dėl kilmės, dėl religijos, dėl kultūrinių skirtumų, netgi dėl dikcijos. Dėl to Ejadas yra amžinai pasmerktas būti pašaliniu, ignoruojamu ir netoleruojamu. Tačiau ilgainiui Ejadas susidraugauja su žydaite Naomi (akt. Daniel Kitsis) ir jie netrukus tampa pora, nors abu įsimylėjėliai žino, kad ši jų meilė neturi ateities – skirtinga etninė kilmė yra nenugalima kliūtis, dėl kurios nei vieno iš jų šeima negalėtų pripažinti tokio savo atžalos pasirinkimo. „Naomi, brangioji, geriau pasakyk, kad tu lesbietė, kad tau vėžys, bet niekada nesakyk, kad susiradai vaikiną arabą“ – tokį savo tėvų požiūrį išdėsto Naomi. Be to, Ejadas savanoriaudamas slaugo savo bendraamžį žydą Džonataną (akt. Michael Moshonov), sergantį raumenų distrofija ir dėl šios ligos prikaustytą prie invalido vežimėlio. Iš pradžių gana priešiškai nusiteikęs Ejado atžvilgiu, savotišku humoro jausmu pasižymintis Džonatanas vėliau kiek sušvelnėja ir vaikinai susidraugauja. Šia draugyste labai džiaugiasi ir Džonatano mama Edna (akt. Yaël Abecassis), kuriai taip pat patinka Ejado draugija. Tačiau Ejado santykiai su Naomi patiria rimtą išbandymą ir vaikinas atsiduria situacijoje, kai yra priverstas rinktis, ir šis pasirinkimas morališkai nėra lengvas.

Pagal pusiau autobiografinę rašytojo Sayed‘o Kashua knygą pastatytas filmas „Šokantys arabai“ iškelia tapatybės pasirinkimo klausimą ir iš šio pasirinkimo kylančius moralinius aspektus. Ar dėl saugesnio, sotesnio, paprastesnio ir ramesnio gyvenimo galima paaukoti save, savo šaknis, savo šeimą – kultūrinį ir vertybinį kontekstą, kuris tave formavo kaip asmenybe ir yra neatsiejama tavo dalis? Ir jei taip, ar tokia auka ne per didelė? „Šokantys arabai“ – tai filmas apie identiteto paieškas, pastangas pritapti, tuo pačiu parodantis rasizmo problemą, su kuria susiduria Izraelio arabai. Tuo pačiu tai filmas labai paprastai ir žmogiškai rodantis žmonių santykius, neklijuojant išankstinių etikečių kuriai nors etninei grupei. Ir nors tai yra Izraelio filmas apie palestinietį jaunuolį, jis nėra persunktas perdėta propaganda, nors, žinoma, politinio konteksto, kuris, kaip ir personažų žiūrimi filmai ar klausomi muzikos įrašai, tampa savotišku laikmačiu, nevengiama. Priešingai nei galima tikėtis, filmas išties stebina savo objektyvumu. Ko gero stipriausia filmo scena tampa epizodas klasėje, kai Ejadas tiesiai išrėžia, koks žydų rašytojų požiūris į arabus ir kaip šie yra vaizduojami žydų literatūroje.

Pagrindinį jaunojo Ejado (paauglio ) vaidmenį kuria aktorius Tawfeekas Barhomas. Talentinga vaidyba jis puikiai perteikia savo personažo emocijas, kylančią moralinę dilemą beividinį pyktį, kaupiamą prieš diskriminaciją. Už šį vaidmenį T. Barhomas Izraelio akademijos nominuotas geriausio aktoriaus kategorijoje. Antraeilis, tačiau pakankamai neblogai atskleistas yra ir Ejado tėvo Salaho personažas, kurį vaidina vienas garsiausių ne tik Palestinos, bet ir apskritai viso Artimųjų Rytų regiono aktorių charizmatiškasis Ali Sulimanas, žinomas iš dramos „Išpuolis“ („Attack“, 2012 m.) bei Oskarui geriausio filmo užsienio kalba nominuoto filmo „Šių dienų rojus“ („Paradise Now“, 2005 m.) .Tėvas mažam Ejadui tampa savotišku didvyriu, kurio žygdarbiais berniukas didžiuojasi. Įdomus ir sunkiai sergančio Džonatono personažas, pasižymintis kandžiu humoru. Džonataną vaidina jaunas Izraelio aktorius Michaelis Moshonovas. Moteriški personažai antraplaniai ir nelabai išplėtoti. Ryškiausia – Ejado mylimoji Naomi. Ją labai natūraliai ir gyvybingai, be nereikalingo maivymosi vaidina debiutuojanti aktorė Daniel Kitzis, kuriai „Šokantys arabai“ yra dar tik trečias filmas. Kiti moteriški personažai – tiek Džonatano mama Edna(akt. Yaël Abecassis) , tiek Ejado mama Fatima (akt. Laëtitia Eïdo) ir močiutė Aiša (akt. Marlene Bajali) galėtų būti atskleisti labiau, juolab, kad tarp jų ir pagrindinio personažo yra stiprus ryšys.

Techniškai labai kokybiškai nufilmuota juostoje dominuoja aiškūs, švarūs kadrai. Tai estetiškas ir vizualiai patrauklus filmas, prie kurio kokybės prisideda tiek puikus operatoriaus darbas, tiek, geras garso ir vaizdo montažas. Garso takelis labai platus ir įvairus – nuo rytietiškų ritmų iki klasikinės muzikos, nuo pasaulinio garso roko hitų, iki arabiško hip-hopo.

„Šokantys arabai“ – tai puikus, jaunatviškas, įdomus ir estetiškai patrauklus filmas, iškeliantis identiteto, adaptacijos, rasizmo problemas. Tai filmas apie jauną žmogų ir jam tenkantį apsisprendimą, nuo kurio priklausys likusio gyvenimo kokybė, tačiau toks sprendimas nėra lengvas , nes kitoje moralinių svarstyklių lėkštėje atsiduria pagrindinio personažo tapatybė- tai, kas jis buvo ir kas yra trukdo tam, kuo jis nori būti. Su švelniu gyvenimišku humoru papasakota istorija nevengia ir neišvengia kultūrinio ir politinio konteksto, tačiau tuo nemanipuliuojama ir nekuriama kokia nors politinė ideologija, veikiau esama situacija tarnauja kaip aplinkybės, kuriose bręsta pagrindinis personažas. Šis filmas – tai puiki proga bent šiek tiek pažinti kiek kitokią kultūrą ir tai, ką išgyvena žmonės, atsidūrę skirtingų kultūrinių tradicijų sankryžoje, kur būti kitokiu, išskirtiniu, yra ne privalumas, o labai didelis trūkumas.

8.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
9.0
Režisūra
9.0
Kinematografija
9.0
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
8.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles