Iš Peru kilęs ir režisūroje debiutuojantis Fernandas L. Villaranas pateikia vieną iš pačių maloniausių staigmenų, atkeliavusių iš Pietų Amerikos žemyno. Jo sukurta komedija apie aštuoniasdešimt metų besibičiuliaujančių draugų kelionę lenkia ne tik daugelį amerikietiškų tokio tipo komedijų, bet ir apskritai, tampa vienu įdomesniu komedijos žanro atradimų per daugelį metų. Pripažinsiu, labai seniai taip nuoširdžiai juokiausi kino salėje žiūrėdamas kokią nors komediją, kurioje vulgarumas pateikiamas gana lengva ir žmogaus orumo neįžeidžiančia forma.
Filmas pradedamas trijų pagrindinių juostos herojų Balo, Rikardo ir Domingo šmaikščiu pristatymu jų bendro bičiulio Kikės laidotuvėse. Jau nuo pirmų filmo akimirkų supratau, jog tai bus epinis reginys, šiek tiek primenantis amerikiečių 2007 metais sukurtą komediją „Prieš pakratant kojas“, kurioje puikiai pasirodė legendiniai Morganas Freemanas ir Jackas Nicholsonas. Taip ir įvyko. Senukų gvardija parodė, jog ne vien jaunimas sugeba gerai leisti laiką draugų būryje. Taip pat juostos siužetinės linijos pasakojimo metu susipažįstame ne vien tik su draugų nuotykiais, bet kartu sužinome ir jų istoriją, praeitį, tai, kas jiems teikė laimę ir dėl ko jie tapo tokie, kokie yra.
Taigi, istorijos pamatu tampa bičiulių apsilankymas savo geriausio draugo Kikės laidotuvėse ir jo pelenų vagystė. Trijulė su urna pradeda kelionę po Peru ir aplanko mėgstamiausias vietas, kuriose jie puikiai leido laiką su savo draugu. Likimas jiems yra paruošęs daug staigmenų. Tiek malonių, tiek šiek tiek sudėtingų, tačiau jie vis dar kupini noro gyventi. Jie pabuvoja ir policijos nuovadoje, ir stadione, ir naktiniame klube, ir moterų glėbyje. Na, ir žinoma, viso filmo metu, nors ir nematome paties Kikės, kurio pelenus pavogė bičiuliai, mes jaučiame jo egzistavimą, jo buvimą, nes sužinome apie jį viską, kas tik įmanoma.
Kalbant apie humorą, galima teigti, jog tai ganėtinai originali komedija, kurioje „bajeriukai“ nėra nuvalkioti, o dialogai sugeba ne vien tik prajuokinti žiūrovus, bet kartu ir pamokyti gyvenimo. Vien didžiausių aplodismentų verta scena su telefono numeriais, o ką jau kalbėti apie pinigų išėmimą iš bankomato. Tai pat, komiškai atrodo dvejų kartų pateikimas, pagarba vyresniems žmonėms ir požiūris į jaunimą iš senų žmonių pusės. Bet, kaip dažniausiai būna, vyrai yra vyrai, susimuša, o galiausiai susitaiko išgerę butelį degtinės. Retais atvejais susitaikymo priežastimi tampa ir mylima sporto šaka, kaip šiuo atveju – futbolas, dėl kurio tiek senukai, tiek jaunikliai yra pamišę. Tokie pavyzdžiai įrodo, jog vyriška draugystė yra žymiai stipresnė už moterišką.
Pagrindinius herojus įkūniję aktoriai verti pagarbos, ne vien dėl savo garbaus amžiaus, bet dėl sugebėjimo taip taikliai suvaidinti savo personažus. Kiekvienas iš jų spinduliavo charizma, kiekvienas iš jų buvo skirtingas, tačiau kartu ir labai artimas. Taip pat galiu pasakyti, jog antraplaniuose vaidmenyse atsidūrę aktoriai irgi nepasimetė, atliko viską ganėtinai natūraliai, be jokio teatrališkumo, kas yra būdinga to regiono aktoriams, ypač, kai Peru klesti telenovelės.
Muzikinė juostos dalis ritmiškai užvedanti, nes Pietų Amerikos skambesiai išties sugeba sukelti tikrą šventę tiek ekrane, tiek kino salėje, tad nė nepajunti, kaip kojos pačios pradeda judėti. Kameros darbas irgi nenuvilia, jo dėka mes pamatome Limos, kurioje buvo nufilmuota juosta, grožį. Spalvoti namai, saulėtos gatvės ir įdomiai atrodantys žmonės, besidžiaugiantys gyvenimu. Taip pat filmas gerai sumontuotas, tad tęstinumas nėra prarandamas. Garso montažas pernelyg tylus. Tai vienintelis šio filmo minusas, kuris šiek tiek erzindavo.
„Šaunūs senukai“ – tai labai šauni komedija apie tris senas padaužas, kurie ne tik demonstruoja pavydėtiną iškalbą, bet ir sugeba išspardyti subines bet kokiam jaunuoliui. Juostoje dominuoja labai lengvas, kartais vulgarokas, bet išties sodrus humoras, turintis ne vien tik sumanius ir nenuvalkiotus juokelius, o ir prasmingus dialogus, pilnus gyvenimiškos išminties. Be abejonės, tai vienas iš geriausių kelionių komedijų pavyzdžių, kuris dar ilgai po peržiūros suteikia vien tik šiltus jausmus.
