KP’15. Nulis Motyvacijos

Zero Motivation

Izraelio režisierė Talya Lavie pristato savo debiutinį ilgametražį filmą „Nulis motyvacijos“. Iki šiol kol kas tik trumpo metro juostas kūrusi režisierė pasirinko išties originalią ir nenuvalkiotą temą – moteris kariuomenėje. Turbūt nereikia priminti, kad Izraelis – vienintelė pasaulio šalis, kurioje karinė tarnyba yra vienodai privaloma tiek vaikinams, tiek merginoms (tačiau tai toli gražu nereiškia, kad požiūris į juos yra vienodas). Tai štai apie tokias jaunas merginas, atliekančias privalomąją karinę tarnybą, savo filme ir pasakoja T. Lavie. Ši juosta jau yra pelniusi šešis Izraelio kino akademijos apdovanojimus, o tarptautiniame Tribekos festivalyje apdovanota kaip geriausias vaidybinis filmas. O atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje ne tik grąžinta šauktinių kariuomenė, bet dar sklando gandai apie galimas šauktinių imties modifikacijas, „Nulis motyvacijos“ gali tapti netikėtai aktualus.

Dafi (akt. Nelly Tagar) ir Zohara (akt. Dana Ivgy) į dykumoje esančią bazę atvyksta atlikti savo privalomosios karo tarnybos. Nors oficialiai jos iš karto įgyja puskarininkių laipsnį, tačiau realiai tarnybos laiką turės praleisti štabo administracijoje, kur labiausiai prie karo reikalų priartėjama verdant kavą aukštesnio rango karininkams ir kompiuteriu žaidžiant „Minesweeper“ žaidimą, o baisiausiu ginklu tampa sąvaržėlių susegiklis. Kartu su Dafi ir Zohara tarnybos dienas lygiai taip pat nuobodžiai stumia Livnat (akt. Heli Twito) ir Liat (akt. Meytal Gal), kurios nesustodamos duetu traukia populiarias dainas, rusų kilmės Irena (akt. Tamara Klingon) ir visiškai žalia naujokė Tehila (akt. Yonit Tobi). Visai šiai administracijos divizijai vadovauja tvirta leitenantė Rama (akt. Shani Klein). Ilgainiui Dafi supranta, kad šioje dykumos bazėje nuvys kaip gėlė be vandens, tad deda visas pastangas, kad ją perkeltų į bazę Tel Avive. O štai Zoharos tokia mintis nesužavi, kadangi tai reikštų išsiskyrimą su drauge. Savo ruožtu pati Zohara sprendžia gana keblią problemą – kaip atsikratyti nekaltybės.

„Nulis motyvacijos“ – tai filmas, visų pirma parodantis kariuomenės beprasmiškumą. Šauktinės merginos amaruoja per dienų dienas neturėdamos ką veikti arba atlikdamos Ramos išgalvotus darbus. Jos neturi nei kibirkšties patriotizmo ir nė krislo motyvacijos kovoti už savo šalį. Jos net neturi asmeninių ambicijų kariuomenėje padaryti karjerą – net ir ta pati Dafi karininkų mokymus pasirenka ne iš staiga ištikusio didelės meilės tėvynei priepuolio, o siekdama visai mažų ir paprastų žemiškų tikslų. Žodžiu, privaloma karinė tarnyba – tai miręs laikas, kurį reikia kaip nors išbūti ir, jei pasiseks, neišprotėti.

Antras ryškus dominuojantis motyvas – moteriškumas. Filmo kadruose šmėžuoja praktiškai išimtinai vien moterys. Be abejo, moteriškos energijos perteklius nežada nieko kito kaip tik konfliktus, o tai iš karto sukuria intrigą. Kita vertus šiuo atveju sužaidžiama ir klasikiniu stereotipu, kad moteris ir karas – tai du nesuderinami dalykai. Ir iš tiesų šio filmo veikėjos – nė jokios karingosios princesės ksenos – nei joms tas karas rūpi, nei jos pasauliui stengiasi įrodyti, kad „ir moterys sugeba kariauti“. Kita vertus, labai gerai, kad taipogi nenuklystama prie kitos klišės – fifa, atsidūrusi visiškai jai priešingoje aplinkoje (kad ir kariuomenėje), cypdama ir komiškai lakstydama su aukštakulniais nugali visas kliūtis, ir papurčiusi peroksidines garbanas išdidžiai švenčia nepelnytą pergalę. Ne, šio filmo merginos – paprastos ir nemotyvuotos, tačiau labai žemiškos ir artimos bet kuriai statistinei jaunai merginai. Iš esmės jos net nebūtinai reprezentuoja moteris kaip lytį – abejingumas ir motyvacijos stoka būdinga daugumai jaunų žmonių. Kita vertus, negalima pamiršti ir kito svarbaus aspekto, kurį be užuolankų atskleidžia šis filmas – nors karinė tarnyba privaloma tiek vyrams, tiek moterims, šios kariuomenėje vis dar yra laikomos antrarūšėmis ir rimti kariniai klausimai bei atsakingi postai joms nėra patikimi.

Pagrindiniai filmo personažai yra Dafi ir Zohara (jas vaidina atitinkamai Nelly Tagar ir Dana Ivgy), kurios ypač įspūdingai atsiskleidžia filmo pabaigoje (kai kas šią sceną prilygina maisto mūšiui iš legendinio Veros Chytilovos filmo „Saulutės“ („Sedmikrásky“, 1966 m.). Charizma išsiskiria leitenantę Ramą vaidinanti Shani Klein. Savitą personažą kuria Tamara Klingon – jos vaidinama Irena iš pradžių pasireiškia atžariu ir šaltu charakteriu, o po patirto išgyvenimo ji kuriam laikui tarsi pasineria į savotišką transo būseną. Visos aktorės vaidina natūraliai ir įtikinamai, o pagrindiniai personažai sukuriami ryškūs ir saviti.

Filmas struktūriškai yra padalytas į tris dalis, tačiau toks suskirstymas daugiau simbolinis, kadangi perėjimai yra sklandūs ir nenutrūkstantys, o visose dalyse pasirodo tie patys personažai. Kaip dauguma debiutinių filmų, taip ir šis nėra tobulas, tačiau palieka tikrai neblogą bendrą vaizdą. Be to jaučiamas stiprus režisierės potencialas. Techniniais aspektais šis filmas ypatingai neišsiskiria, tačiau nufilmuotas pakankamai kokybiškai. Garso takelis pabrėžia tiek veikėjų jaunystę, tiek etninį kontekstą.

„Nulis motyvacijos“ – tai smagi, originali, ironiška, kartais net į juodąjį humorą nuklystanti komedija, stebinanti siužeto netikėtumu bei džiuginanti ryškiais ir įsimintinais personažais. Nors prisiliečiama ir prie visiškai rimtų dalykų, bendras filmo tonas yra komedija, ir režisierė T. Lavie išlaiko pakankamai aukštą jos lygį. Filmo sprogstamoji jėga, paverčianti jį nevienkartinio vartojimo vaizdo medžiaga, yra taikli ironija, nukreipta tiek prieš kariuomenę, tiek prieš vis dar gyvuojančius stereotipus moterų atžvilgiu. Tad labai džiugu, kad T. Lavie debiutas pavyko, o pats filmas suteikia vilčių, kad ir tolesni šios režisierės darbai bus verti žiūrovų dėmesio.

8.3
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
10
Režisūra
9.0
Kinematografija
7.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
7.0
Aktoriai
9.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles