KP’15. Laukinė

Sukūręs dvi nuostabias dramas, kaip 2011 metais pasirodžiusį pasakojimą „Kavinė De Flor“ ir šešiems Oskarams nominuotą filmą „Dalaso klubas“, pelniusį net tris prestižinius kino apdovanojimus, kanadietis režisierius Jeanas-Marcas Vallee pristato dar vieną kritikų ir žiūrovų išgirtą, dviem JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimams nominuotą juostą apie stiprios asmenybės gyvenimo užkulisius, paremtą tikrais įvykiais.

Naujausiame režisieriaus Jeano-Marco Valle filme pasakojama tikra Cheryl Strayed istorija ir jos noras atsikratyti praeities šešėlių per tūkstančio kilometrų kelionę. Kelionės tikslas jai tampa tikru atgimimu į visiškai naują žmogų, kuris atsisveikina su alkoholiu, narkotikais ir beprasmiu seksu su nepažįstamaisiais už heroino dozę. Būtent ryžtas ir ištvermė jai pagaliau leidžia pasijusti laisvai, o gamta ir žmonių trūkumas priverčia apmąstyti gyvenimo klaidas ir susitaikyti su praradimais.

Juosta užburia jau nuo pat savo pradžios ir ganėtinai nemalonaus, nuvargintos moters paveikslo. Iš karto galima prisiminti visai neseniai pasirodžiusius tokio pobūdžio kelioninius filmus, kaip Seano Penno režisuota drama „Atgal į gamtą“ ar Oskarinę Danny‘io Boyle‘o dramą „127 valandos“, kurie tampa gana artimi šiam pasakojimui dėl savo idealistinės ir gana tikroviškos vizijos apie gamtos galią bet kuriam gyvam padarui. Įskaitant ir žmogų. Taip pat naujausias režisieriaus filmas įtraukia ir dėl to, jog jis paremtas knyga, kurią parašė šios sunkios kelionės herojė. Pamatyti jos kančias ir kovą su savimi yra vienas didelis malonumas. Visgi jaučiama ir įtampa, ir intriga, o kartu ir susipažinimas su šiuo įdomiu žmogumi iš arti. Žiūrovams pateikiama ne vien tik kelionė, bet ir Cheryl Strayed gyvenimas iki jos.

Filmo metu matome veikėjos problemas su tėvu ir mamos auklėjimo principą. Žinoma, artumas su mama ir jos sunki liga labai paveikė Cheryl, kuri po mamos ir artimiausio savo gyvenime žmogaus mirties žengė į pavojingą gyvenimą. Jame dominavo narkotikai ir atsitiktinės pažintys su nusikaltėliais ir kitais individais, priklausomais nuo narkotinių medžiagų. Taip pat, nenusisekusi santuoka su žmogumi, kuriam ji rūpėjo, neišėjo į gerą. Kelionės metu jautėsi jos ilgesys savo buvusiam vyrui. Tai akivaizdžiai parodė pavydo scena, kurioje veikėja pradėjo suprasti savo gyvenimo klaidas ir nevertinimą to, kuris dėl jos stengėsi.

Pats filmas ir jo siužetinės linijos pateikimas žiūrisi labai žvaliai, nesijaučia joks nuovargis nuo pamatytų vaizdų, o ir dialogai verčia susimąstyti apie savo gyvenimą. Kiekvienas iš mūsų turime problemų, ydų, kartais jaučiamės nepilnavertiški, bet visada galime su tuo kovoti kaip ir šios juostos herojė, kuri kelionės ir ryžto dėka sugebėjo atgimti. Nesvarbu kokie pavojai tykojo – nuodingos gyvatės, vandens trūkumas, sniegas ar laukiniai žvėrys, ji nesustojo ir sugebėjo peržengti savo galimybių ribas, tuo pačiu pasiekusi norimą tikslą. Žinoma, daug kas pasakytų, jog tai visiškai feministinis filmas, ir su tuo būtų sunku nesutikti, bet, visgi, tokios moterys priverčia jas gerbti dar labiau dėl jų stiprybės ir noro neatsilikti nuo stipriosios lyties atstovų, kurie šiame filme išties nusileidžia pagrindinei herojei.

Kad istorija įgautų įvairiausių atspalvių ir taptų dar labiau patrauklesnė žmonių akims, nuostabius gamtos vaizdus ir tiesiog stulbinančios grožio kraštovaizdžius filmui pateikia operatorius Yvesas Belangeris, dirbęs su filmo režisieriumi prie „Dalaso klubo“. Taip pat ir filmo muzika užburia ir sudaro stiprų pamatą šiam pasakojimui. Muzikinės kompozicijos gana taikliai ir su dramatizmo prieskoniu apčiuopia kiekvieną kelionės dalį ir paverčia šį „pasivaikščiojimą“ gamtoje dar ir į lengvai žiūrimą, atpalaiduojantį kelioninį potyrį kine.

Taip pat ir pats juostos montažas, prie kurio prisidėjo pats režisierius, atrodo patraukliai. Istorija suskaldyta į dvi dalis – praeities ir dabarties, kas irgi įtraukia, nes su kiekvienu nukeliavimu į Cheryl buvusį gyvenimą mes sužinome vis daugiau, todėl visos jos kančios ir noras išsilaisvinti nuo praeities atrodo pagrįstas.

Aktorinis ansamblis šioje juostoje susikoncentruoja ties viena Reese Witherspoon, kuri dar kartą įrodo, jog nėra vien bukų komedijų apie blondines specialistė. Ji puiki draminė aktorė, kuriai 2005 m. pasisekė laimėti Oskaro apdovanojimą už geriausią moters vaidmenį filme „Ties jausmų riba“. Aktorė sugeba ištempti ant savo gležnų piečių visą šį dviejų valandų pasivaikščiojimą ir perteikti Cheryl personažą kaip įmanoma emocionaliau. Na, ir žinoma, demonstruoja savo tobulus fizinius duomenis.

Jai į pagalba epizodiškai ateina dar viena puiki ekrano senbuvė Laura Dern, kurią paskutinį karta kino ekranuose galėjome išvysti „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“. Nors ir trumpai, bet kupina optimizmo ir geros nuotaikos, aktorė sugebėjo palikti gerą įspūdį.

„Laukinė“ – tai įtraukiantis dviejų valandų „pasivaikščiojimas“ po žmogaus pirmykštės prigimties kampelius laukinės gamtos akivaizdoje ir vienos stiprios moters gyvenimo ryžtas pabėgti nuo visų savo praeities padarinių, kad atgimtų į visiškai naują žmogų. Filme kupina išgyvenimų, kovos su savimi, dramos ir džiaugsmo, kurie nebūtų galimi, jei ne puikūs pagrindinės filmo aktorės Reese Witherspoon vaidybiniai sugebėjimai.