Kitas pasaulis: Kraujo karai

Underworld: Blood Wars

Garsioji „Kito pasaulio“ (angl. „Underworld“) antologija, po nemenkos pertraukos,  pasipildo naujausia „Blood wars“ dalimi – senas kaip pasaulis karas tarp vampyrų ir vilkolakių vis dar tęsiasi ir jis nepaprastai aršus. Čia tęsiama priešpaskutinėje dalyje  „Pabudimas“ (angl. „Awakening“) užgimusi istorija apie Selenos dukrą – hibridę Ievą – kuri turi vampyrų ir vilkolakių savybių, todėl jos kraujas tampa nepaprastai svarbus. Šioje dalyje toliau plėtojama šios istorijos tematika, nė kiek neatsiribojant nuo fundamentaliųjų siužeto aspektų.

Galima pradėti nuo to, jog, savaime suprantama, būtų kiek irracionalu šią dalį žiūrėti nemačius kitų, dėl kurių visa „Kito pasaulio“ istorijos visata suteka į vieną esminę siužeto liniją, tačiau neturint tokių galimybių, nebūtina nusivilti – filme apstu nuotrupų iš praėjusių dalių, kurios sudėlioja visus siužetinius taškus ant i ir filmas, atsiribojant nuo gilesnio konteksto, tampa patrauklus ir šviežiai akiai. Tačiau nėra net abejonių, viskas visiškai kitaip žiūrisi žinant visą priešistorę.

Tad kaip ir minėjau, siužetinė įvykių linija didesnių inovacijų neturi. Tai ta pati istorija su tais pačiais klanais, tik apibarstyta kitokiais prieskoniais ir pasukta kiek kitokiu kampu. Selena nenuilsdama ieško ramybės, stengdamasi atsiriboti nuo ją persekiojančių abiejų klanų, kurie trokšta jos dukters kraujo. Tačiau apie jokią ramybę čia nė svajoti negalima, todėl istorija yra labai kovinga, arši ir dinamiška. Daug susišaudymų, daug sprogimų, daug „Matricos“ (angl. „The Matrix“) efektų, daug Selenos lateksto kostiumu… Žodžiu, veiksmo atžvilgiu čia tikrai visko sočiai. Tiesą pasakius, be tamsios siužetinės linijos apie vampyrus ir vilkolakius ir galybę dinamiško veiksmo, čia daugiau nieko ir nerasite.

   Kalbant apie kitus esminius filmo aspektus, kažkaip nelabai yra ties kuo ir išsiplėsti. Scenarijus be galo tamsus, gotiškas, su tradiciniu Transilvanijos prieskoniu, tačiau didesnės funkcijos už įprastus dialogus jis neatliko. Iš techninės pusės galima labiau pabrėžti specialiuosius efektus. Ypač buvo smagu stebėti kaip ištobulėjo vilkolakių virsmo technikos, kurios pirmosiose dalyse atrodė gan rūstokai. Ir kas be ko, kaip „Kito pasaulio“ siužetas be gausybės „Matricos“ prieskonių. Tiek filmo montažas, tiek pati kinematografija pakankamai neblogos kokybės, padeda visai lengvai įsisupti į dinamišką įvykių sūkurį. Finišuojant ties aktoriais, galima paminėti, jog Kate Beckinsale jos veikėjos Selenos vaidmuo jau yra tapęs antrąja tapatybe ir ji šį vaidmenį filmas po filmo atlieka vis meistriškiau. Kiti veikėjai taipogi sukuria tikrai autentišką gotišką atmosferą, gali tiesiog sėdėti ir jausti tą dviejų klanų kurstomą neapykantą ir siekį dominuoti.

Užbaigdamas galiu pasakyti, jog visą „Kito pasaulio“ antologiją peržiūrėjau su didžiausiu malonumu ir ši dalis puikiai vainikavo visą šią istoriją, kuri, galimai dar gali sulaukti ir tęsinio. Tad jeigu esate užkietėjęs šios istorijos fanas arba tiesiog žavitės vilkolakių ir vampyrų tematika, peržiūrėti šį filmą yra tiesiog garbės reikalas. Jeigu esate nematę jo priešistorės ir ieškote kažkokio brutaliai dinamiško projekto su galybe spec. efektų, šis filmas taipogi tenkina šią poziciją. Tačiau be viso šito čia nieko gilesnio ir nerasite.

6.7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
6.0
Režisūra
7.0
Kinematografija
7.0
Garso takelis
6.0
Techninė pusė
7.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Komiksietis / 2016 gruodžio 7

    Irgi visas dalis mačiau, bet sakyčiau, jog tik pirma dalis verta dėmesio.