Bruce’as Willisas visuomet žinojo, kaip tinkamai įkūnyti santūrų karštakošį ir šis vaidmuo jam yra prigijusi kaip antra oda. Čia „Kieto riešutėlio“ žvaigždė vaidina Los Andžele besisukantį privatų detektyvą, kurio darbas – norom nenorom – jį įvelia tiesiog į kurioziškų nesusipratimų virtinę. Vieną vakarą jis visiškai nuogas riedlente sprunka nuo nepatenkintų klientų ir atsiduria prie draugo durų – kur ir prasideda visas veiksmas, dėl kurio susiformuoja esminė siužeto ašis: pagrobiamas jo šuo.
Taigi siužetiškai šis filmas suskaldytas į daugybę mažyčių, pavadinkim, detektyvinių epizodų, kurių rezultatai suteka į pagrindinę istorijos liniją. Šis projektas – tai pakankamai kokybiškai subalanasuota veiksmo, komedijos ir sarkazmo mikstūra. Čia neapčiuopama jokių komplikacijų, jokio sudėtingumo, jokio siužetinio įpareigojimo. Filmas grynai skirtas atpalaidavimo funkcijai atlikti ir ši funkcija realizuojama deramai.
Filmo atmosfera – visiškai ganksteriška: ginklai, kokainas, prostitutės, pinigai. Nors, rodosi, šio istorijos tėkmė jau matyta n+k kartų, o joje persipinančios anksčiau paminėtos siužeto subjektinės klišės jau nieko nebenustebina, šis filmas vistiek kažkaip sugeneruoja gerą laiką. Tikriausiai dėl to, kad visas košės užvirimas vyksta dėl pagrobto šuns, kas kažkiek praskiedžia istoriją neitin nuvalkiota inovacija. Šį filmą man norėtųsi pavadinti švelnesne „Džono Viko“ (angl. „John Wick“) versija – viskas vyksta kaip ir panašiai, tik daug mažesniu kalibru. Veiksmo čia santykinai mažai, viskas labiau laikosi ant pačios istorijos plėtojimo ir bendro vaizdo kūrimo. Todėl šioje vietoje gal ir galima atsitrenkti į nusivylimo sieną, nes pats filmas – išreklamuotas kaip tikras veiksmo užtaisas – daugiausiai yra tik pilnas verbalinių derybų.
Scenariniu atžvilgiu, kaip ir galima tikėtis, filmas irgi ganėtinai ganksteriškas: čia veikėjai pokalbių į vatą nevynioja ir viską žaidžia atvirom kortom. Tad istorija visai įdomiai ne tik žiūrisi, bet ir klausosi: čia apstu kurioziškų dialogų ir gero humoro tono. Nors apibendrinus, čia kažkokių didesnių provokacijų galite nesitikėti: scenarijus toks pat nerūpestingas, kaip ir siužetas, kuris čia tiesiog eina pavėjui.
Kalbant apie veikėjus, galima pasakyti, jog visas filmas supasi ant to, kaip Bruce Willis veikėjas Styvas ištraukia galvą iš vienos problemos kilpos į įlipa į kitos spąstus. Tačiau visą siužetą maloniai atgaivina Jason Mamoa įkūnyjamas kiek neadekvatus gaujos vadeiva Voras. Jis čia visą laiką stoja į keistas akistatas su Styvu, ko pasekoje vis atsiranda dar daugiau problemų. Nors toks aktorių, kurie Holivude jau turi solidų užnugarį, panaudojimas šiame filme labiau kvepėjo desperacija pritempti istoriją iki kažko įdomaus, kas bendrame rezultate tapo labiau nusivylimu, kad toks aktorių potencialas buvo tiesiog išvaistytas.
Taigi, reziumuodamas pasikartosiu, jog šis filmas – daugiau mažiau – tik dar vienas komercinės Holivudo kino industrijos kūrinys. Ar čia rasite juoko? Tikėtina. Ar šis filmas gero laiko garantas? Galbūt. Ar jis provokuojantis, kažkur vedantis ir turintis kilnesnę paskirtį? Ne. Tad jeigu nieko neieškote, nieko per daug nesitikite ir tiesiog siekiate prasiblaškyti – šitas filmas galbūt visai Jums.
