Karibų piratai. Salazaro kerštas

Visi puikiai pažįsta žymųjį Kapitoną Džeką Sperou, vaidinamą Johnny Depp, kuris jau tapo pirato ikona. O „Karibų jūros piratų“ frančizę pamilo ne vienas nuotykių filmų gerbėjas, o dalis užaugusių su ja nepraleidžia progos pamatyti naujų dalių ar dar kartą pažiūrėti senąsias. Po paskutinės, ketvirtosios, gerbėjus nuvylusios dalies, praėjo net šešeri metai. Studija pasikvietė Espen Sanderberg ir Joachim Rønning režisierių duetą ir grįžo į ekranus su „Salazaro kerštu“.

„Apie ką dar galima sukurti jau penktą filmą apie Džeką Sperou?“ – galvojau aš keliaudama į kino teatrą. Pasirodo, nauja – tai pamiršta sena. Šis filmas yra viskas, ko gerbėjai gali tikėtis iš Karibų piratų – veiksmas, vaizdai, istorija, veikėjai susilieja į seną gerą nuotykį, kurį stebi atvėpinęs žandikaulį. Kas ten taip gerai? Spalvingi, charakteringi veikėjai – vieni gerai pažįstami, o kiti nauji, bet tokie pat smagūs kaip pirmosiose dalyse. Johnny Depp „Salazaro keršte“ yra tarsi iš „Juodojo Perlo prakeikimo“ dalies sugrįžęs šmaikštusis ir kurioziškai nuolat apgirtęs Džekas Sperou, kuris pavergė milijonus gerbėjų savo charizma ir kultinėmis frazėmis. Pagrindinis veikėjas Henris Turneris (Brenton Thwaites) puikiai pakeičia ankstesnių dalių vieną pagrindinių herojų – Viljamą Turnerį (Orlando Bloom), kurio, beje, sūnus ir yra. Elizabetė Svan (Keira Knightley) iš ankstesnių dalių užleidžia vietą Karinai Smit (Kaya Scodelario) – grožį ir protą įkūnijančiai merginai, kuri be proto panaši į jauną Nicole Kidman (tik tamsiais plaukais). Naujoji ekrano pora taip nepriekaištingai sužavi ir įtraukia į istoriją, kad ankstesnės juostų poros nespėji pasigesti. O visą veiksmą, mano nuomone, karūnuoja filmo juodasis brangakmenis – žadą atimantis kerštingasis Salazaras, atliekamas nepriekaištingojo Javier Bardem. Išraiškinga vaidyba, puikiai „atnaujinti“ aktoriai, nuostabus blogietis ir senas geras Džekas Sperou grąžina Karibų jūros piratams ankstesnę šlovę ir norom nenorom pasijunti nostalgiškai.

Dar gerai yra veiksmas – jo daug ir įvairaus. Nuo klasika tapusio „pabėk iš kartuvių“ iki „kur du laivai pešasi, trečias nugali“. Tik spėk suprast, kas kur ir prieš ką kaunasi – priešai nuolat lipa ant kulnų, laivai dūžta, magija drebina žemę, o numirėliai vaikšto. Tačiau čia ir prabunda mano kritikos strėlės – „pala pala, o kartais aš šito nemačiau anksčiau?“. Ir taip, tikrai mačiau. Praeitose dalyse. Vėl numirėliai gyvi, vėl kompasas (ar žvaigždės) rodo kryptį lobio (ar stebuklingo artefakto) link, vėl blogietis nori atkeršyti Džekui Sperou už kažką, ką jis padarė praeityje, vėl paprastas vaikinas nori išvaduoti tėvą nuo kerų, vėl aikštinga mergina įsimyli nuoširdų vaikiną, vėl Britų laivynas bando įvesti tvarką jūrose, vėl Džeką Sperou bando pakarti, vėl, vėl, vėl… Viskas, ką jau matėme anksčiau (o gal tiksliau, geriausi „gabaliukai“) sulipdyti į naują kūrinį, kuris atkartoja praeities sėkmes ir yra toks nuspėjamas, kaip kad antraštės pasirodžius pirmajam sniegui: „Kelininkai buvo užklupti netikėtai“. Kaip ir žinai, už ką moki pinigus eidamas į kiną, tačiau kamon – jeigu jau nepavyksta sukurti kažko naujo ir nematyto, kas įpūstų šviežio vėjo istorijai, kam reikia taip išgręžti istoriją iki paskutinio lašo? Nuoširdžiai tikiuosi, kad dar vienos dalies nebus (nors lygtais žadą DAR VIENĄ dalį. Įdomu apie ką – anūkus?). Tiesa, buvo įpūstas vėjelis – šiek tiek papasakota apie Džeko praeitį, kas buvo tikrai miela. Aišku, jos metu labiau galvojau – „wow, kaip gerai atjaunino Johnny Depp’ą“, bet nesvarbu.

Taigi, filmas kelia labai dviprasmiškus jausmus – viskas kaip ir gerai, gražu ir tikrai prirakina žvilgsnį užburiančiu vizualu. Vietomis gal ir nebelabai supranti, kas vyksta, bet tau nerūpi – nepakartojami gamtos vaizdai, nuostabūs kostiumai ir grimas, šmaikštūs dialogai ir įspūdinga kompiuterinė grafika atima amą. Kaip senais gerais laikais krizeni iš Sperou juokelių ir žaviesi veikėjų nuotykiais, tačiau visą filmą tavęs neapleidžia jausmas, kad tu jį jau matei. Ir tas jausmas kenkia bet kokiam filmui.

„Salazaro kerštas“ patiks Karibų piratų fanams, nuotykinių filmų mėgėjams ir popkornų valgytojams. Patiks, jeigu pamiršote apie ką ir kas vyko ankstesnėse dalyse arba išvis nematėte jų. Rimtiems ir reikliems filmų žiūrovams nerekomenduoju.