Savo karjerą pradėjęs kaip trumpametražių filmų kūrėjas, iš Kanados kilęs Denis Villeneuve’as prie pilno metro projektų vairo stojosi 1998 m. Paskutiniu metu gerokai produktyvenio režisieriaus darbų portfelyje galima rasti ir tokias gerai įvertintas juostas kaip „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“, „Avykimas“, „Sicario: narkotikų karas“ ar „Moteris, kuri dainuoja“. „Kaliniai“ – tai penktasis pilnametražis D. Villeneuve’o darbas. Šiandien apie šį kriminalinį trilerį ir pakalbėsime.
Siužetas
Lietingą Padėkos dieną mažame Amerikos miestelyje dingsta dvi mergaitės: Ana ir jos draugė Džoi. Pagrobimo bylos imasi jaunas detektyvas Lokis (akt. Jake‘as Gyllenhaalas), tačiau nelabai turi už ko užsikabinti. Vienos iš dingusių mergaičių brolis užsimena regėjęs įtartiną kemperį. Gabus detektyvas netrunka susekti kemperio savininką Aleksą Džounsą (akt. Paulas Dano), tačiau pritrūkus jo kaltės įrodymų vairuotojas paleidžiamas. Anos tėvas Keleris (akt. Hugh Jackmanas), žinantis, kad, jei pagrobti vaikai nesurandami per pirmąsias 48 valandas, dažniausiai nebūna surandami apskritai, ryžtasi drąsiems sprendimams.
Turinys
Filmų apie pagrobimus yra nemažai, tačiau itin kokybiškų ne tiek ir daug – turbūt užtektų turimų galūnių pirštų. Na, skaičiuojant dabar, vieną pirštą reiktų užlenkti ir už „Kalinius“.
D. Villeneuve’as, garsėjantis realistišku smurto vaizdavimu, stojo prie jam labai tinkančio projekto vairo. Preciziškasis režisierius skiria daug dėmesio detalėms ir puikiai valdo kūrybinę grupę. Filmas sukonstruotas protingai – apleistas pastatas, debesys (saulės šiame filme neišvysite), lietus, balos, vėjas, belapiai medžiai, naktis kuria niūrią aplinką, kas tobulai tinka kriminalinio trilerio atmosferai. Aarono Guzikowskio parašytas scenarijus – originalus, įdomus, intriguojantis – įtraukia nuo pradžių ir nepaleidžia iki pabaigos. Detektyviniuose trileriuose visada įdomu paspėlioti, kaip čia viskas išsirutulios, tačiau ši juosta nuspėjama sunkiai – filmo pabaiga nustebins ne vieną. Nors daugiau dėmesio skirta pačiai istorinei linijai nei tam tikrų personažų atskleidimui, tačiau tie, kurie turėjo būti atskleisti, plėtojami puikiai. Kelerio (akt. Hugh Jackmanas) personažo įspūdinga transformacija kažkiek primena jau legendinį tapusį Volterį Vaitą iš „Bręstančio blogo“. Ir tai – didelis komplimentas. Kūrėjai žiūrovui užduoda ne vieną klausimą, pavyzdžiui – „Kiek toli nepadorumo keliu gali nueiti iš pažiūros padorus žmogus?“.
Nors filmas ir trunka 2 val. 33 min. (anot scenaristo, juosta originaliai turėjo trukti 3 val.), tačiau visgi neprailgsta. Nėra kada nuobodžiauti – detektyvinis filmas turi nemažai simbolių bei metaforų, kurias išgvildenus šansų atspėti filmo baigtį atsiranda gerokai daugiau. Į filmo scenarijų puikiai įtraukta religinė tematika, o filmo pavadinimas puikiai perteikia pagrindinę mintį. Kai kam filmo pabaiga gali pasirodyti nukirsta it kirviu, tačiau taip dažniau galvoja tie, kurie pabaigoje kai ko neišgirsta. Būkit atidūs!
Aktorių darbas
Gerai parinkti aktoriai atliko puikų darbą. Tam tikromis akimirkomis atrodydavo, kad Hugh Jackmano įkūnytam dramatiškam personažui, bandžiusiam visomis galimomis priemonėmis susigrąžinti dukrą, tuoj trūks ant kaktos iššokusios kraujagyslės. Aktorius, iš savęs išspaudęs maksimumą, puikiai atskleidė personažą. Mano nuomone, vienas geriausių jo karjeros vaidmenų.
Tais pačiais metais išleisto filmo „Priešas“ filmavimo metu Jake‘as Gyllenhaalas D. Villeneuve‘ui paliko tokį gerą įspūdį, kad vaidinti detektyvą Lokį buvo pakviestas be atrankos. Ne kartą kino žiūrovus stebinęs aktoriniu meistriškumu, Jake‘as niekuo nenusileidžia, o kai kuriais momentais gal net ir pranoksta Hugh Jackmaną. Jo personažas suvaidintas labai organiškai. Buvo manančių, kad detektyvo akių vokų trūkčiojimai (tikas) – tai aktoriaus, o ne personažo, fiziologinė problema.
Antraplaniai aktoriai taip pat suvaidino pagirtinai. Džoi, vienos iš dingusių mergaičių, tėvus įkūniję Viola Davis, Terrence’as Howardas bei Anos mamą suvaidinusi Maria Bello puikiai perteikė sielvartą. Skaudėjo žiūrėti į Paulo Dano įkūnyto Alekso sužalotą ir skausmo perkreiptą veidą. Bet taip ir turėjo būti. O sunkiai atpažįstama (puikus kostiumų dizainerės ir grimerių darbas) Melissa Leo sukūrė ryškų vaidmenį ir įnešė nemažai intrigos.
Keista, kad JAV kino meno ir mokslo akademija visai neįvertino šio filmo aktorių meistriškumo. Mano nuomone, apdovanojimų atžvilgiu tai yra vienas labiausiai nuvertintų 2013 m. filmų.
Techninė pusė
Kinematografiškai filmas nepriekaištingas. Kai prie kameros dirba 13 „Oskarų“ nominuotas (tuo metu dar buvo 10) Rogeris Deakinsas, nieko kito ir nesitiki. Nominuotas jis ir už „Kalinius“. Beje, D. Villeneuve’as gan dažnai bendradarbiauja su šiuo operatoriumi. Techniškai filmas labai kokybiškas – garso ir vaizdo montažai efektyviai sustiprina niūrią aplinką bei norimą perteikti emociją.
Santrauka
„Kaliniai“ – tai vienas geriausių įtempto siužeto trilerių pagrobimo tema, pasižymintis stulbinančia aktorių vaidyba bei protingai suregztu scenarijumi, kuris iškelia ne vieną intriguojantį klausimą ir priverčia žiūrovus susimąstyti.
