Kaip išgelbėti Kalėdas

Santa & Cie

Gražiausioms metų šventėms atriedant atidundant, kino ekranus užplūsta projektai, spinduliuojantys šilumą ir jaukumą. Nors retas jų tiesiogiai yra susijęs su Kalėdomis, daugelis vilioja tėvelius su jaunaisiais šeimos nariais patogiai įsitaisyti kino teatro kėdėse ir leistis į nuotykius su filmų veikėjais. Tačiau dar didesniu masalu šeimoms tampa būtent tie filmai, kurie yra visa savo esybe paremti Kalėdomis ir jų dvasia. Tokie nuotaikingi filmai pavasario ar vasaros popietės peržiūrai, tikriausiai, nėra ypatingai tinkami, tačiau gruodžio viduryje yra priimami ir sužiūrimi su pasimėgavimu. Tad ir pakalbėkime apie naujausią kalėdinį nuotykį kino ekranuose „Kaip išgelbėti Kalėdas“ (pranc. „Santa et Cie“).

Trumpai apie siužetą

Prieš pat šventes Kalėdų Senelio (akt. Alainas Chabatas) dirbtuvėse nutinka baisi nelaimė – visi jo pagalbininkai elfai yra išguldomi paslaptingos ligos. Barzdoto dovanėlių dalintojo žmona Vanda (akt. Audrey Tautou) pasiunčia savo vyrą į Žemę, jog šis pargabentų vaistų ir taip išgelbėtų Kalėdas. Netikėtai atsidūręs Paryžiuje, Kalėdų Senelis po truputį supranta, kad lengva nebus, ir jog Kalėdų likimas gali pakibti ant plauko!

Pakilimai ir nusileidimai

Pagrindinis dalykas, dėl kurio kenčia šis filmas, kaip bebūtų gaila, yra siužetas. Intriguojančiai pradėjęs ir efektingai užbaigęs scenarijaus autorius, režisierius ir pagrindinis aktorius (beveik W. Allenas) Alainas Chabatas nesumąstė, kuo būtų galima nustebinti filmo viduryje. Gal ir sumąstė, tačiau tai įdomumo prasme sudarė didelį kontrastą įžangai ir atomazgai.

Filmo pradžioje mes nusikeliame į stebuklingą Kalėdų Senelio gyvenamąją vietą, kur jis trobelėje su žmona skaito vaikų laiškus, o elfai dirbtuvėse gamina žaislus mažiesiems. Viena iš teigiamų filmo savybių yra ta, kad jis kūrė savitą pasaulį ir jo veikėjus, nekopijavo jau klišėmis tapusių įvaizdžių. Nors trobelę ir prie židinio sėdinčių Klausų šeimyną įsivaizduoti dar buvo galima, tai ant snieglentės skriejantis Kalėdų Senelis pakuždėjo, jog susipažinsime su dar nematytu pasauliu. Ir tai pasitvirtino.

Nors elfų dirbtuvės labai priminė Vilio Vonkos šokolado fabriką (betrūko, jog elfai uždainuotų, kurią nors iš kraupiųjų Umpa Lumpų dainelių), pats demonstravimas, kaip gaminamos dovanos turėtų patikti ir vaikams, ir jų tėveliams.

Vėliau filmas vis dar išlaiko dėmesį. Įdomu stebėti Senelio misiją į Paryžių nupirkti vaistų. Pirmieji jo susidūrimai su tikrais žmonėmis yra išties juokingi, o kai kurie Senelio ar, pavyzdžiui, policininkų pokštai privers gal net ir kvatoti. Alainas Chabatas žaidžia korta, kai kažkas patenka į jam visiškai neištyrinėtą ir nežinomą aplinką bei yra palaikomas grėsme tos aplinkos vietinių.

Tačiau dėmesio koncentracija mažėjo, o ir žvilgčiojimas į laikrodį dažnėjo. Filmas tęsė pasakojimą apie vaistų paieškas ir Kalėdų Senelio susipažinimą su jam nepažįstamu žmonių pasauliu. Vaistų paieškos, tikriausiai, buvo viena labiausiai nuvylusių juostos linijų. Čia jokių nuotykių ar smagybių nėra. Realiai, tai paprastas vaistų nusipirkimas. Tačiau net ir toje nuobodybėje yra krislas gėrio. Ši siužetinė linija neša tikrai gerą ir pamokančią žinutę vaikams (o kai kuriais atvejais ir jų tėveliams) – galbūt ne viską, ko nori, gausi iš karto, bet turėdamas kantrybės, gali pasiekti savo tikslą.

Filmo viduryje Alainas Chabatas bando vystyti ir savo veikėjo susipažinimo su nauju pasauliu liniją. Jei iš pradžių tai atrodė visai linksma, vėliau tai pabodo. Ir dėl to, jog kažkokių įdomesnių Kalėdų Senelio ir mūsų pasaulio susidūrimų kūrėjas neprigalvojo, ir dėl to, jog tos pačios komiškos situacijos kartojosi vėl ir vėl, kas tikrai pabodo.

Tačiau kūrinio pabaigoje Alainas Chabatas pridėjo veiksmo ir kūrybinių fejerverkų, kurie tikrai pažadino ir snūdūriuojantį tėvelį ar mamytę. Gaudynės Paryžiaus gatvėmis mums priminė veiksmo filmų scenas, o filmo pabaiga dar kartą nukėlė į stebuklingą Kalėdų Senelio gyvenamąją aplinką.

Vaizdai ir garsai

Holivudo efektų ir išmonių išlepintiems žiūrovams „Kaip išgelbėti Kalėdas“ technine prasme didelio įspūdžio gal ir nepadarys. Tačiau filmo biudžetas – beveik 22,5 mln. eurų – nors Amerikos standartais neįspūdingas, Europos kino plotmėje yra gana didelis. Gal „Įsikūnijimo“ (angl. „Avatar“) tipo stebuklų ir nepamatysite, bet vizualinė filmo pusė tikrai graži.

Pirmiausia, dėl Šiaurėje įsikūrusių Kalėdų Senelio namų. Dovanų fabrikėlis atrodė žaismingas ir mielas, o elfų išdarinėjami triukai tikrai žadins jaunųjų žiūrovų vaizduotę.

Vienas pagrindinių filmo pliusų yra noras savitai pažiūrėti į Kalėdų Senelį ir jo aplinką. Nuo jau aptartų šiek vilivonkiškų dirbtuvėlių iki stimpankiškų Senelio rogių.

Gražus ir operatoriaus Antoine‘o Sanier darbas. Jo kinematografinė akis leido mums ne tik pažinti stebuklingą kalėdinį pasaulį, bet ir pasigerėti įspūdingais šventiškai pasipuošusio Paryžiaus vaizdais.

Muzikinė dalis dideliu originalumu netrykšta, tačiau spinduliuoja kalėdine dvasia. Vien tik filme skambanti „We Wish You A Merry Christmas“ primena, kad dovanų ir šeimų susėdimo prie bendro stalo metas jau ne už kalnų.

Kalėdų Senelis ir šutvė

Alainas Chabatas nusprendė ne tik parodyti kitokį Kalėdų Senelio pasaulį, bet ir kitaip pavaizduoti pagrindinį veikėją. Vien tik iš išvaizdos šis veikėjas neprimena kokakolinio Santa Klauso. Tačiau A. Chabato Kalėdų Senelis skiriasi ne tik išore, bet ir vidumi.

Šis dovanų dalytojas yra kiek nenuovokus aplinkoje, atsipūtęs, kartais net truputėlį hipiškas. Jis nelabai pažįsta vaikų elgesį, kartais yra kiek neatsakingas. Tačiau rūpestingumo jame pilna, jam svarbūs jo artimiausi žmonės ir jo tikslas – išgelbėti Kalėdas. Toks Senelio pavaizdavimas nebuvo banalus ir įnešė kūriniui charizmos.

Kiti filmo veikėjai yra ganėtinai vienpusiški, tačiau jų aktorių darbu skųstis tikrai negalima, visi atliko savo darbą profesionaliai. Išskirtinė filme buvo Kalėdų Senelio sutuoktinę Vandą įkūnijusi daugelio mylima Audrey Tautou. Nors jos vaidmo yra ypač epizodinis, tačiau per trumpas akimirkas ekrane ji tapdavo pagrindine žvaigžde.

Pagrindinė problema buvo ne aktorių vaidyboje, o lietuviškame jų įgarsinime. Geriausiai pasirodė Kalėdų Senelį ir Vandą įgarsinę aktoriai, toliau situacija šiek tiek liūdnesnė. Kitus veikėjus įkūniję aktoriai gal didelių klaidų ir nepadarė, bet jų vaidyba balsu atrodė nykokai. Didžiausias priekaištas keliauja vaikus įgarsinusiems vaikams. Pabūsiu piktas dėdė, tačiau jų dialogų klausytis buvo skausminga. Su vaikų vaidyba iškyla didelių sunkumų, ne tik Lietuvoje, bet ir visame kino pasaulyje. Tačiau įgarsinimas reikalauja specifinių pastangų, kai emocijas ir pačią veikėjo esmę gali perteikti tik savo balsu. Tad sprendimas vaikams įgarsinti vaikus yra tikrai diskutuotinas. Dažnai jaunuosius personažus įkūnija profesionalios aktorės moterys ir tai skamba tikrai puikiai. Keista, kad toks būdas nebuvo taikomas šiam filmui.

… ir pabaigai

„Kaip išgelbėti Kalėdas“ – visa savo esybe šventinis filmas. Jis spinduliuoja kalėdinę nuotaiką ir teigiamas idėjas. Kūrėjai mus supažindina su dar nematytu stebuklingu pasauliu ir originaliu Kalėdų Senelio pristatymu. Filmas tikrai turi siužetinių problemų, taip pat neblizga ir filmo įgarsinimas. Tačiau, jei į tas bėdas žvelgtume pro pirštus, pamatytume, jog ši juosta yra visai smagus šventinis nuotykis kino ekrane, kurį pamatyti tėveliams su savo atžalomis yra tikrai verta.

7
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
6.0
Režisūra
6.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
7.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles