Daugiau nei 10 metų kino industrijoje besisukantis iš Armėnijos kilęs 39 metų rusų režisierius Karenas Oganesianas ne tik režisuoja, bet ir prodiusuoja bei dirba montažinėje. Ganėtinai produktyvus linksmo kino guru yra prisidėjęs ir prie televizinių projektų, ir prie muzikinių klipų kūrimo. Šiemet jis pristato komediją „Gyvenimas prieš akis“, apie kurią ir pakalbėsime.
Siužetas
Praėjus keliolikai metų po mokyklos baigimo, 11-osios B klasės mokiniai sugrįžta į namus. Ne savo noru. Sugrįžta atiduoti paskutinės pagarbos buvusiam klasiokui Liochai. Visuomet tylus ir paskutiniame suole nuolat sėdėjęs vaikinas pirmasis iš jų baigė savo žemiškąją kelionę. Buvę klasiokai renkasi sutrikę, nuliūdę ir išsigandę, tačiau puikiai pažįstami veidai po truputį atgaivina senus prisiminimus. Pradėję dalintis gyvenimo po mokyklos detalėmis klasiokai atsipalaiduoja, o nuotaiką dar labiau praskaidrina Liochos atminimo garbei ant stalų atsiradę keli buteliai. Atmosferai laisvėjant ir atsirišant liežuviams, į viešumą ima kilti vis daugiau detalių iš praeities. Paslaptys, slapti įsimylėjimai, išdaigos, išdavystės ir nuoskaudos – visa tai buvusius klasiokus pamažu priverčia nusiplėšti kruopščiai pasiruoštas kaukes ir parodyti tikruosius veidus…
Turinys
Rusų filmai, kuriuos nesunkiai galima atpažinti iš vaizdų kompozicijos, esančios plakatuose, dažniau liūdina nei džiugina, tad priešlaikinio nusistatymo neturėjimas ganėtinai sunki misija.
„Gyvenimas prieš akis“ yra komedijos žanro atstovas, taigi svarbiausias vertinimo kriterijus – juoko dažnis ir lygis. Juosta prasideda gan linksmai – ginekologo kabinete praskėtusi kojas moteris atpažįstama klasioko (ginekologo), kuris nuo mokyklos laikų vis dar jai jaučia šiltus jausmus. Nuotaikinga pradžia suteikė optimizmo, kad ir toliau žiūrovų laukia gera juoko dozė. Nors humoras yra subjektyvus dalykas ir labai individualus, tačiau apie bendras tendencijas kalbėti galima. Komedija, nors ir turėjo ne vieną tualetiniu humoru atsiduodantį ar perspaustą juokelį, iš esmės šiuo atžvilgiu visgi nenuvylė – viso filmo metu kino salėje tvyrojo linksma atmosfera, o nemenkas kiekis žmonių juokėsi balsu taip stipriai, kad net norėdavosi apsižvalgyti ir rasti arkliško juoko natas savo balso stygomis išgaunančius „kompozitorius“. Ne taip stipriai, tačiau momentais juokiausi balsu ir aš, galbūt kartkartėmis bandos jausmo vedamas, tačiau dažniau savo noru.
Juostos pagrindinė istorinė linija ganėtinai įdomi, tačiau pretenzingai bandanti ištransliuoti filmo pavadinime atsispindinčią pagrindinę mintį. Nors personažai ganėtinai buki, o situacijos hiperbolizuotos, tačiau visa tai su savimi neša dalį tiesos, kurios užtenka, kad žiūrovai nesunkiai atpažintų save arba rastų kažką iš pažįstamų rato. Tai yra stiprus tokių projektų koziris – apeliavimas į jausmus, kurie užgožia silpnąsias filmo puses. Taip pat dažnai skamba nostalgiją keliančios senos dainos, tokios kaip „Čiunga čianga“, „Tuči“ („Ivanuski International“) ir daug kitų, kurios filme neretai dainuojamos arba pradedamos dainuoti ir pačių personažų. „Gyvenimas prieš akis“ tempas ir dėmesys personažams labai netolygus – geriau atskleisti tik keletas 11 B klasės mokinių, o norėjosi daugiau. Kita vertus, komedija veikia ir be didesnio gylio. Juostos labai nesugadinę paviršutiniški dialogai ir buki personažai sufleruoja, kad gyvenimas prasideda tada, kai įgaunama daugiau proto.
Nors pirma filmo pusė vis nustebindavo netikėtais siužeto vingiais, tačiau, išryškėjus filmo konstrukcijai, tam tikras detales nuspėti buvo nesunku. Filmo pabaigoje nemažai hiperbolės, kuri vietomis, mano galva, buvo nereikalinga.
Aktorių darbas
Labai dideli kontrastai tarp aktorinio meistriškumo. Vienų aktorių vaidyba – įtikina, kitų – kelia juoką blogąja prasme. Gerą įspūdį paliko rusų kino žvaigždė Svetlana Chodčenkova, kuri ne šiaip sau tviska ir Holivude. Kitų aktorių vaidyba buvo arba nebloga, arba primenanti teatrą, kas dažnai būdinga ir lietuviškiems projektams. Įdomu tai, kad aktorių personažai savo išvaizda priminė tam tikras žinomas personas. Čia radau: Maksimą Galkiną, Vidą Bareikį, Keitę Vinslet, Giedrių Masalskį ir keletą kitų mažiau žinomų asmenybių. Bet čia mano asmeniniai pastebėjimai, sugeneravę papildomą šypsnių kiekį ir taip sukūrę šiokią tokią pridėtinę vertę. Galbūt Jūs įžvelgėte arba įžvelgsite kažką kitą.
Techninės pusė
Jei tam tikri šaltiniai nemeluoja, filmo biudžetas apie 700 tūkst. eurų. Pažiūrėjus filmą, nesunku suvokti kam jie buvo skirti – be to, kad vaidina žinomi aktoriai, kino juostoje galima rasti ne vieną pykšt ir pokšt. Kinematografiškai darbas tvarkingas, stambūs planai vietoje ir laiku. Garso ir vaizdo montažai peržiūrai netrukdė. Na, gal vietomis norėjosi šiek tiek apkarpyti ir tą sutaupytą laiką skirti mažiau dėmesio gavusiems 11 B klasės mokiniams.
Santrauka
„Gyvenimas prieš akis“ – paviršutiniškumu pasižymintis, tačiau užtektinai linksmų situacijų turintis režisūrinis Kareno Oganesiano darbas, grojant gerai žinomoms senoms dainoms, daugelį privers pasijusti geriau.
