Geriausias egzotiškas Marigold viešbutis 2

The Second Best Exotic Marigold Hotel

2011 metais pasirodžius režisieriaus Johno Maddeno pirmajam „Geriausiam egzotiškam Marigold viešbučiui“, niekas net negalėjo nutuokti, kad juosta sulauks neregėtos tarptautinės sėkmės tiek finansiškai, tiek teigiamais kino kritikų ir filmų mylėtojų atsiliepimais. Puikus juostos potencialas iš karto leido jo kūrėjams apsvarstyti visas galimybes dėl istorijos pratęsimo. Ir štai, po ketverių metų pertraukos, Oskarui už „Įsimylėjusį Šekspyrą“ nominuotas kino kūrėjas pristato dar linksmesnį tęsinį.

Apie ką mes čia…

Praėjus keleriems metams po sunkaus „Marigoldo“ viešbučio administratoriaus ir bendrasavininko Sonio Kapuro įdėto darbo, vaikinas jau turi planus praplėsti savo turimos nuosavybės plotį ir sukurti nedidelį viešbučių tinklą. Jis jau yra numatęs antrajam viešbučiui patalpas, tačiau ne viskas klostosi taip, kaip jam norėtųsi. Darbas ir noras būti geriausiu atitolina jį nuo mylimosios Sunainos, kurios dėmesį patraukia jos brolio draugas. Negana to, jis nori nusipirkti Sonio numatytas patalpas naujam viešbučiui. Tarp vyrų kyla konfliktas, kurį užglaistyti galės tik senoji viešbutyje apsistojusių senjorų gvardija.

Kūrinio vidus

Režisierius Johnas Maddenas po pirmosios juostos pasisekimo buvo prasitaręs, jog jau galvoja apie istorijos pratęsimą, todėl pasidarė šiek tiek neramu. Kaip dažniausiai būna, gerų juostų tęsiniai ne tik, kad pralaimi savo kokybe pirmtakams, tačiau kartu sunaikina tą puikią magiją, kurią buvo galima jausti žiūrint originalą. Tačiau, šiuo atveju viskas yra atvirkščiai ir filmas gavosi ne tik, kad linksmesnis, bet ir jo istorija pateikiama iš brandesnės perspektyvos. Neveltui režisierius planavo istorijos plėtojimą net du metus nuo pirmosios dalies pasirodymo.

Filmas prasideda iš labai linksmo pristatymo ir pagrindinio juostos herojaus Sonio pokalbio dėl viešbučio praplėtimo. Jau nuo šios scenos buvo galima suprasti, jog filmo scenaristas ir pats režisierius pabandys šį jauną indą padaryti viso filmo pažiba, kas galiausiai ir atsitiko pasižiūrėjus visą juostą. To jis, deja, nenusipelnė 2011 metais pasirodžiusiame filme. Taigi, nuotaikinga pradžia, ir tolesnis filmo veiksmas taip pat buvo vystomas pagal tokį patį principą, kaip ir pirmasis filmas. Jame netrūksta dramatiškos konteksto apie vyresnio amžiaus žmonių prieraišumą, jų norą būti mylimiems ir mylėti kitus, o taip pat tai filmas ir apie draugystę ir tikrosios meilės puoselėjimą. Visa tai tęsiasi dvi filmo rodymo valandas, tačiau nei akimirkai nepabosta nė viena herojų istorija.

Taigi, filme yra kelios papasakotos herojų istorijos, kurios sudaro bendrą viso filmo vaizdą. Pirmiausia, tai Sonio ir Sunainos santykių aiškinimasis. Žinoma, pastebima viena svarbi klišė – daugelyje juostų tęsinių visada atsiranda trečiasis, kuris sugeba sukiršinti pirmoje dalyje meilės jausmą patyrusius įsimylėjėlius. Tai nėra blogai, netgi smagiau buvo žiūrėti į Sonio isterijos priepuolius ir jo kuriozines situacijas, siekiant išsaugoti mylimąją savo glėbyje. Ši judviejų istorija parodo, kad tikroji meilė visada nugali, net jeigu jos horizonte pasirodo gundantis ir beveik tobulas pasiūlymas. Antra – tai naujų herojų pasirodymas, kurie nuo pradžios neapkenčia vienas kito, tačiau galiausiai juos suartina šilti jausmai vienas kitam, net jei jie yra priešai nuo seniausių laikų. Ir šioje istorijoje filmo kūrėjams pavyko parodyti, kad meilės jausmas yra visagalis, ir kad net didžiausi užsispyrėliai sugeba atrasti geras vienas kito savybes. Trečia – tai senai pažįstamų herojų istorijų plėtojimas, jų naujos draugystės, nauji santykiai ir nauji iššūkiai. Kiekvienas iš senjorų spinduliuoja energija ir charizma, todėl nuobodžiauti žiūrovams tikrai nereikės.

Be puikiai pristatytų herojų, filmo režisierius dar labiau supažindina mus su indų kultūra, ir jų matomu pasauliu. Tiek papročiai, tiek žmonių mentalitetas ir jų matomas pasaulis atsiskleidžia iš dar vaizdingesnės perspektyvos nei tai buvo pirmame pasakojime apie „Marigoldo“ viešbučio lankytojus. Taipogi neapleista liko ir pati pramoginė Indijos dalis, o tiksliau – jų filmai ir vienas svarbus braižas, iš kurio galima atspėti, kokios šalies juosta buvo žiūrėta. Kalbu, žinoma, apie šokį, kuris tiesiog neleidžia atitraukti akių nuo ekrano. Nors britų režisierius ir šiek tiek pašiepė su šiuo šokiu beveik visus šios šalies filmus, tačiau kartu leido pasimėgauti dailiais šokėjų ir Sonio su Susaina judesiais. Visgi tai ne mūsų pramoginių televizinių laikų kaip „Šok su manim“ lygio pasirodymas, o profesionalus ir grakščiai apgalvotas ir sumaniai prie siužetinės filmo linijos pritaikytas choreografijos meistrų darbas.

Filmas rekomenduojamas visų amžiaus grupių žmonėms, kuriems priimtinas britiškas humoras, artimųjų rytų kultūra, o taip pat ir tiems, kurie pesimistiškai žiūri į gyvenimą ir netiki meilės paieškomis. Akivaizdu, jog antroji „Geriausio egzotiško Marigoldo viešbučio“ dalis yra pranašesnė už savo 2011 metais pasirodžiusį pirmtaką, su kuo ir sveikinu režisierių Johną Maddeną. Tikiuosi, kad filmas sulauks dar vieno tęsinio, nes tai tiesiog nuostabus laiko praleidimas bežiūrint tokią kokybišką, juokingą ir labai šiltą komediją, kuri palieka gerą pėdsaką po peržiūros.

Techninė juostos pusė

Filmas turi ganėtinai stiprų kameros darbą, kuriam pavyksta apčiuopti tiesiog stulbinančius Indijos vaizdus, išraiškingą ir labai efektingai atrodantį herojų šokį, o taip pat kruopščiai pateikti mums kiekvieno herojaus buitį ir jų demonstruojamas mimikas, emocijas ir padaromus veiksmus, priverčiančius dar labiau kvatoti. Taip pat filmo operatorius pateikia mums patį veiksmą iš tokios pozicijos, lyg patys būtume šios juostos herojais, todėl kiekvienas kadras priverčia sušilti nepaisant to, kad už kino salės durų vis dar jaučiamas šaltis.

Kompozitoriaus Thomaso Newmano sukurta muzika sudaro dar vieną stiprų šios nuotaikingos juostos pamatą, ir leidžia karts nuo karto pajudinti koją ir palinksėti galvą į indiškus braižus turinčių muzikinių kompozicijų ritmą. Lygiai toks pat jausmas sukeliamas ir žinomomis indiškomis dainomis, kurios irgi įsipaišo į bendrą juostos branduolį.

Garso montažas suderintas be priekaištų su vaizdiniu filmo pavidalu, na, o juostos montažas sukelia vien tik maloniausius įspūdžius, nes pačios istorijos pateikimas nenukenčia, o ir tęstinumas su vyraujančia siužetinėje linijoje intriga taip pat leidžia puikiai praleisti laiką peržiūros metu. Visgi tai nėra vienas iš tų filmų, kurio siužetą galima atspėti iki galo, ypač, kai juostoje pilna senjorų, kurie bet kurią akimirką gali palikti šį pasaulį.

Aktorių kolektyvinis darbas

Antrą sykį, Johnas Maddenas suburia britų kino svajonių komandą, susidedančia iš veteranų, savo pasirodymais dar kartą sugebančių įrodyti, jog tai aukščiausios klasės artistai, kuriems amžius nesukelia jokių problemų sužibėti.

Pagrindiniu šios istorijos aktoriumi galima įvardyti populiarųjį jaunosios kartos indų aktorių Devą Patelį, kuris šį kartą gavo daugiau laisvės ir sugebėjo dar juokingiau perteikti savo vaidinamą Sonį. Jam talkina 29-erių metų gražuolė Tina Desai, kurios vaidmuo irgi šį kartą tapo didesnis. Jie abu sudaro nuostabų duetą, kuris priverčia tiek pajausti šilumą, tiek pasijuokti, o kartu ir liūdėti dėl jų nesusitarimų.

Filme taip pat atsirado vietos naujokams, ypač, kai reikėjo kažkuo pakeisti pirmame filme vaidinusį Tomą Wilkinsoną. Ir tai padarė savo karjerą atstatyti bandantis kadaise moterų numylėtiniu laikytas Richardas Gere‘as. Aktorius puikiai jautėsi savo vaidmenyje, sugebėjo pakerėti ir tuo pačiu atskleisti dar nematytus savo aktorinius sugebėjimus. Tai labai geras režisieriaus sprendimas pakviesti jį į filmą.

Vyresnioji britų kino aktorių gvardija ir šį kartą neleidžia nuobodžiauti. Vienas malonumas stebėti Billo Nighy‘io pasirodymą ir jo nuotaikingas scenas. Tą patį galima pasakyti ir apie Maggie Smith, kuriai šį kartą irgi teko vaidinti viskuo nepatenkintos ir priekabios moters vaidmenį. Judi Dench, kaip ir pirmoje dalyje, demonstravo savimi pasitikinčios, intelektualios ir labai ramaus būdo moters vaidmenį. Celia Imrie, įkūnijusi ponią Hardkastel, tai pat spinduliavo charizma ir privertė ne kartą gerai pasijuokti iš jos vaidinamo personažo.

Išties puikiai parinktas aktorių kolektyvas, kuris, jeigu viskas pasiseks, galbūt vėl sugrįš trečiajai šios nuotaikingos istorijos daliai.

Verdiktas

„Geriausias egzotiškas Marigold viešbutis 2“ – tai dar juokingesnis ir sodresniu humoro perpildytas charizmatiškų senjorų pasibuvimas viename neįprastame Indijos viešbutyje, kuriame netrūksta puikiai apgalvotos dramos, kuriozinių pagrindinių personažų situacijų, ypatingai šiltų vaizdų, nepabostančio siužeto ir išskirtinės indiškais ritmais alsuojančios muzikos, nukeliančios mus į šį šiltą kraštą.

8.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
8.0
Režisūra
8.0
Kinematografija
9.0
Garso takelis
9.0
Techninė pusė
9.0
Aktoriai
10
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles