Balandžio 15-oji, ko gero, ne vienam bostoniečiui jau niekada nebebus dar viena įprasta diena metuose. 2013 metais įvykusi Bostono maratono tragedija, kuomet sprogus dviems savadarbėms bomboms žuvo 3 žiūrovai, o sužeista buvo dar 260 maratoną stebėjusių ar jame dalyvavusių žmonių, palietė ne tik Bostono gyventojus, bet ir įkvėpė kino kūrėjus. Apie lemtingus sprogimus, įvykdytus netoliese maratono finišo linijos, jau yra sukurtos dvi kino juostos, o trečiosios filmavimo darbai vyksta kaip tik dabar. Būtent antroji, šiemet Davido Gordono Greeno sukurta juosta „Dar stipresnis“, išsiskiria savo pasirinktu istorijos iliustravimo kampu. Šįkart režisierius filmą kuria remdamasis biografine Jeffo Baumano istorija, kuri kino salėje atgimsta nebandydama užglaistyti tokių visuomenės ydų kaip alkoholizmas, pagalbos psichologinėms problemoms stygius ar apskritai amerikietiško heorizmo padariniai kovojant su potrauminio streso sindromu.
Siužetas
Davido Gordono Greeno režisuotas filmas, kaip ir minėta, atkartoja 2013 metais įvykusius Bostono Maratono sprogdinimus. Visgi, režisierius šįkart šią istoriją pristato kiek kitokiu kampu nei tai buvo bandyta daryti iki šiol. Jeigu filmas „Patriotų diena“ buvo apie pačią Bostono maratono tragedija, jos priežastis ir padarinius, tai Greenas kurdamas juostą „Dar stipresnis“ pasirinko asmeniškesnę siužetinę liniją. Neseniai pasirodžiusio filmo siužetas kuriamas remiantis pagrindinio veikėjo Jeffo Baumano istorija ir jo prisiminimų pagrindu parašyta knyga. Jaunas vyras, dalyvavęs maratone kaip žiūrovas, atvyko palaikyti savo buvusios merginos, su kuria santykiai, kaip leidžiama suprasti jau juostos pradžioje, visuomet buvo įtempti. Visgi, viskas baigiasi (arba tik prasideda) tuo, kad įvykusi tragedija jį paliečia labiausiai – Jeffas sprogimo metu netenka abiejų savo kojų žemiau kelių.
Socialinės problemos ir amerikietiškas heroizmas
Viso filmo metu žiūrovams yra akcentuojama su kuo žmogui tenka susidurti patyrus tragediją – depresija, alkoholizmu, tinginyste. Jei „Patriotų dienoje“ kone daugiausia dėmesio buvo skiriama policijos darbui, teroristams, Greeno juostoje viskas sukasi aplink asmeninę tragediją, nebandant ieškoti priežasčių ar pasekmių plačiąja prasme, bet susitelkiant į vieno žmogaus išgyvenimus, emocijas ir tai, kiek viena istorija gali paliesti skirtingų gyvenimų.
FIlme ypatingai akcentuojamas ir dirbtinis heroizmas, dažnai pakišantis koją sveikstant nuo potrauminio streso sindromo, bet taip dažnai būdingas amerikietiškajai kultūrai. Net pats Jeffas nesupranta to, kas vyksta, ir klausia, ar jis tapo herojumi už tai, kad jam buvo nuplėštos abi kojos. Visgi, minėtas heroizmas kartais turi ir teigiamų aspektų – neretai scenose, kuriose galima greitai susierzinti dėl amerikietiško dirbtinio herojų kūrimo, tuo pačiu parodoma ir to svarba didžiajai daugumai visuomenės.
Juostoje nevengiama parodyti ir gan skurdžios vidutinės Bostono klasės gyventojų buities, socialinių problemų kaip alkoholizmas ar smurtas. Filmas, galų gale, nėra vien tik apie Jeffo kovą – čia kartu kovoja ir kiti. Svarbų vaidmenį filme atlieka ir pagrindinio herojaus mergina, kovojanti tiek su akivaizdžiai atsainiu aplinkinių požiūriu, tiek su savimi, kai tenka rinktis, ar aukotis dėl kitų, ar visgi nesulaukus jokio dėkingumo judėti tolyn.
Aktorių pasirodymas
Vienas įdomesnių faktų, susijusių su filmu, yra tai, kad Jake’as Gyllenhaalas, atlikęs pagindinį filmo vaidmenį, ir Jeffas Baumanas, tapęs auka realiame gyvenime, bekuriant filmą jau spėjo susidraugauti. Kaip interviu metu pasakojo Gyllenhaalas, jis jautė milžinišką atsakomybę kurdamas šį vaidmenį – ne tik dėl to, kad tai yra pirmasis jo vaidmuo, kur aktorius įkūnyja realią asmenybę, bet ir atsakomybę prieš Jeffą, prieš jo artimuosius, prieš visą Bostoną. Jeffas minėjo, kad Gyllenhaalo pastangas vertina, o nestokodamas puikaus humoro jausmo išskyrė, kad Gyllenhaalo bostonietišką akcentrą vertina vos 2 balais iš 5.
Kalbant apie aktorių pasirodymą, Jake’as Gyllenhaalas ir Tatiana Maslany, atlikusi Jeffo mylimosios vaidmenį, nuostabiai susitvarkė su savo vaidmenimis. Netgi būtų ne taip naivu tikėtis, kad abu aktoriai bus nominuoti skirtingose „Oskarų“ apdovanojimų kategorijose. Kadangi „Dar stipresnis“ išsiskiria jausmingumu ir apskritai tragedijos iliustravimu, abiejų aktorių pasirodymai, ko gero, labiausiai prikaustė dėmėsį konfliktinėse ar labai dramatiškose scenose.
Akcentuoti norėtųsi ir scenaristo Johno Pollono darbą, kuris didelį dėmesį filme skyrė detalėms. Scenaristas akivaizdžiai puikiai atliko namų darbus, norėdamas atvaizduoti pasikeitusią neįgalaus žmogaus rutiną – nuo to, kaip tenka iš naujo mokytis elementariai atlikti gamtinius reikalus iki to, kaip pasikeičia poros intymus gyvenimas.
Reziumuojant filmą
Filmas „Dar stipresnis“ – jausminga ir emociškai sukrečianti drama, leidžianti įdėmiau pažvelgti į eilinio žmogaus tragediją, jo kovą su „neteisingu“ pasauliu bei atsistojimą ant kojų tiesiogine ir perkeltine prasme. Filme, kaip ir buvo galima tikėtis, netrūksta amerikietiško heroizmo, kuris vietomis šiek tiek suerzina, tačiau aplodismentų riežisierius turėtų sulaukti dėl žiūrovų tikrai nenuvylusių aktorių pasirinkimo ir socialinių problemų akcentavimo. Nors filmas ir kuria gana negatyvią nuotaiką, tačiau dažnai užmirštos, bet labai aktualios temos – kovos su potrauminio streso sindromu – iliustravimas kartu su aktorių pasirodymu yra pagrindinės priežastys peržiūrėti šį filmą. Jeffas Baumanas juostoje tampa herojumi, tačiau išties jis yra tik paprastas bostonietis, turintis daugybę trūkumų – lygiai taip pat kaip ir mes visi. Būtent dėl to ši juosta ir gali tapti tokia artima kiekvienam žiūrovui.
