Amžinai kartu

Together For Ever

Įpusėjus šaltajam metų periodui gauname vis daugiau lietuviškų premjerų. Kaip ir natūralu – holivudinis kinas ilsisi ir laukia apdovanojimų sezono, todėl užsienietiškos premjeros nėra jau tokios ir stebuklingos. Tad atsiranda tarpai, kuriuos galima užpildyt ir mūsų vietine produkcija. Ir taip vyksta kasmet, tačiau kasmet tenka vis nusivilti atėjus į kino salę. Labai retas filmas sugeba išlipti iš klišinių istorijos pasakojimo būdų, vis bandoma išrasti dviratį ir padaryti tikrą „meną“. Ir kas kart norisi tikėti, kad „na gal šitas nebus toks baisus“. Deja, labai išskirtinais atvejais iš salės išeini su kažkokiais vertingais pamąstymais. Na, o dabar eilė ateina naujam lietuviškam darbui, kuris savo kelyje turėjo labai daug problemų, tačiau galiausiai pasiekė kino teatrus. Tai – „Amžinai kartu“.

Filmas pasakoja apie vienos šeimos gyvenimą. Žmona – stengiasi išlaikyti tobulą balansą visame kame, nors prie visos šios laimės jos vyras nesmarkiai ir teprisideda. Tiksliau, gyvena taip, kaip jam atrodo teisinga – dirba savo mylimą, nors ir pavojingą darbą, o grįžęs tenori pailsėti. Visame šiame pasakojime įsivelia ir vaikas, mergaitė, kuri labiausiai šiame visame nesusikalbėjime ir nukenčia.

Atvirai kalbant, jau filmo anonsas nebuvo toks smarkiai pozityviai nuteikiantis. Buvo kaip ir akivaizdus, kad vėl brisime į nuolatinės depresijos upę, iš kurios pavyks išsikabaroti tik po pusantros valandos. Ir jei kartais filme iškildavo mintis, kad kažkas bando ištiesti pagalbos ranką ir duoda pagalį prisitraukti, išlipti iš tos upės, tai toli gražu ne. Kaskart su ta vilties mintim pagalys taip ir tvodavo galvon, dar smarkiai pagramzdindamas į nebūtį.

Jei jau baigsime su metaforomis – po pirmų 10 minučių pasidarė aišku, kad čia nebandoma sukurti geros dramos. Čia bandoma sukurti „mjaną“. Žinant ankstesnes tokias patirtis, kaip ir pasidarė aišku, kad po filmo išeisi su prasta nuotaika, nieko nesupratęs ir apverkdamas tuos šešis eurus, kuriuos geriau būtum išleidęs buteliui vyno. Režisūriniai Linos Lužytės sprendimai tikrai ne kartą kelia abejones. Scenų ilgis yra tiesiog sunkiai suvokiamas, tylos dešimtminutės su vargiai savo emocijas suvaldančiais aktoriais veda prie nevilties. Suprantu, kad filme gali būti tokios scenos ir jos yra savaip įdomios, tačiau tik ne šiame filme. Realiai, kyla minčių, jog kažkam pritrūko fantazijos parašyti dialogams ir aktoriams buvo pasakyti „čia dabar būk dramatiška(-as) ir nieko nesakyk“. Tipo, taip turi būti.

Bet taip būti neturėtų. Visas siužetas yra nesusipratimų virtinė, kurią užbaigia baisiai dramatiška scena. Tokia scena, kuri nieko nepasako. Išskyrus tai, kad moteris absoliučiai nesusivokia, ko nori. Visas filmas, jei jau taip pažiūrėtume, būtent tą ir pasakoja. Apie tai, kaip moteris nesuvokia, ko nori iš gyvenimo. Ir dar tai, kad vyras galiausiai apsisprendžia, kas yra jo laimė. Ir dar viena mintis – vaikai yra nedėkingi šikniai. Tačiau visos šios mintys yra tokios padrikos, kad bendrai žiūrint tas 90 minučių norisi atsukti vaizdą atgal, pasitikrint, ar kažko netyčia nepraleidai. Gal netyčia užmigau ir nepastebėjau? Nu bet ne. Tai kur dingo tas tarpas? Kur paaiškinimas? Kodėl dabar… Iš kur jis čia? Ką?

Tokias mintis sukeliantys filmai yra baisiai nedėkingi juose vaidinantiems aktoriams. Tikrai akivaizdu, kad Gabija Jaraminaitė stengėsi iš paskutiniųjų. Jau be galo. Ir jos veide emocijos atrodė tikrai gyvos. Visa drama, kiek ten jos bebuvo, sukurta būtent šios aktorės jėgomis. Jai pritariantis Dainius Gavenonis taip pat pasirodė gerai. Tiesa, jam vaidinti tyliai sekėsi sunkiai. Tuo tarpu ten, kur jam reikėjo išsireikšti žodžiais, atrodė labai įtikinamai. Galima abu aktorius pagirti, nes jie pildė vienas kitą, o kartu ir šiaip taip tempė filmą.

Kalbėti apie Eilą Grybinaitę kažkaip nelabai lengva. Gal todėl, kad tai yra vaikas. Bet, jei bijai kritikos, negali eiti į tokį viešą verslą. Taigi, iš esmės, jos filme galėjo nebūti, ir niekas, absoliučiai niekas nebūtų pasikeitę. Ji suvaidino taip, kaip dauguma vaikų kino filmuose ir žiauriai erzino visą savo pasirodymo laiką. Beveik nekalbanti, nieko gero turiniui nepadaranti ir tik absurdišką nesusipratimą į filmą įnešanti veikėja buvo visiškai neįdomi ir nereikalinga. Prie to paties – netikęs Giedriaus Savicko veikėjas, o jo staigus sprogimas ir su keiksmažodžių kupinu monologu skambėjo dirbtinai ir pritemptai. Aktorius geras, bet čia neturėjo progos niekaip atsiskleisti.

Techniškai filmas taip pat nėra tvarkingas. Scenų perėjimas labai grubus ir sunkiai susigaudai, kas su kuo ir kur yra. Kinematografija tikrai liūdina, nes žiūrėti iš galinės sėdynės į mašinos apšviestą žvyrkelį tikrai nuobodu ir tik erzina. Kaip ir visos kitos ilgos scenos. Na, o apie garso takelį kalbėt išvis nėra ką. Vos trys dainos ir dvi iš jų – 50 metų senumo. Matyt, biudžeto pritrūko dainoms.

Kaip ir skelbiama su visomis reklamomis ir jau pasirodžiusiais atsiliepimais, po filmo tikrai norisi verkti. Apverkti išleistus pinigus, vėjais prašvilptą laiką, iš nuobodulio nudraskytus nagus ir išpešiotus antakius. Visiškai sąlyčio taškus su žmogiškumu po pirmų 10 minučių prarandantis filmas yra tik ambicingas noras parodyti šeimos dramą, pasibaigęs ašarų pakalne. Atsižvelgiant, kad filmas buvo kurtas N laiko ir su daug problemų šiaip ne taip pasiekė kino teatrus, geriau jau būtų nepasiekęs.

2.8
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
2.0
Režisūra
2.0
Kinematografija
4.0
Garso takelis
1.0
Techninė pusė
3.0
Aktoriai
5.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Komentarai

  1. Tomad / 2017 sausio 16

    Aciu uz isgelbetus 12 euru!

  2. Ina / 2017 sausio 16

    Na, ne toks jau ir blogas… Tikrai ne dvejeto vertas…

  3. Alma / 2017 sausio 17

    Perskaičiusi recenziją, net nebenorėjau eiti į šį filma. Bet nuėjau. Ir labai džiaugiuosi. Nes šita recenzija su filmu nieko bendro neturi. Recenzentas akivaizdžiai šio filmo nesuprato. Gal dėl amžiaus ar patirties stokos, gal dėl emocinio nebrandumo, o gal dėl visokių „šaudo-gaudo“ sugadinto skonio. Tai neabejotinai vienas geriausių pastarųjų metų lietuviškų filmų. Kam įdomi TIKRA šio filmo recenzija, siūlau paskaityti 15min.lt:
    http://www.15min.lt/kultura/naujiena/kinas/filmas-amzinai-kartu-apie-zmones-ne-apie-metaforas-4-741568

  4. Laima / 2017 rugsėjo 9

    O man filmas patiko. Ir labai…

  5. Marija / 2017 lapkričio 1

    Visiskai pritariu autoriui. Su visa gyvenimiska patirtim galiu teigti, kad tikram gyvenime taip nyku ir beviltiska nebuna. Kuri laika imanoma ziureti tik del aktoriu, kurie gelbsti filma.. bet uzmusa muzika, istestos scenos ir finalas….