300: Imperijos gimimas

„Imperija puola“

Vizionerius Zackas Snyderis 2007 metais pateikė tikrą staigmeną, plačiai auditorijai pristatydamas įspūdingą istorinį epą, sukurtą pagal žinomą Franko Millero grafinę novelę, kuris pavergė kiekvieną brutalaus konteksto veiksmo filmų gerbėją. Nors filmas ir sulaukė didelės sėkmės, tačiau jo tęsinio laukti prireikė net septynerius metus. Režisieriaus postą šį kartą užėmė mažai žinomas Noamas Murro, o prodiusavimas buvo paliktas pirmtako kūrėjui, kurio įtaka filme labai juntama.

Kino kūrėjų tandemas kviečia žiūrovus vėl nukeliauti į praeitį, į grėsmingą istorinį laikotarpį, kai vyrai reikalus aptardavo kumščiais ir kardais, o kraujo upėse ir mūšio laukuose gimdavo didvyriai ir ištisos imperijos.

Apie ką mes čia…

Mirus karaliui Leonidui ir jo galingiems spartiečiams Graikijos likimas pakibo ant plauko. Galinga ir mirtį nešanti Persų karaliaus Kserkso armija artėja prie Atėnų sienų ir juos sustabdyti gali tik bendras admirolo Temistoklio ir spartiečių susivienijimas. Prasideda mūšis dėl viso senovės pasaulio likimo…

Kūrinio vidus

2007 metais filmui „300“ tapus tikru hitu niekas nė neabejojo, kad sulauksime tęsinio. Deja, jo laukti teko išties ilgai. Studijai sunkiai sekėsi perkelti tolesnius spartiečių ir graikų nuotykius, o kartu ir dėl tam tikrų produkcijos problemų teko perkelti premjeros datą beveik visiems metams. Laukimas pasibaigė ir galime įvertinti naujausią istorinį epą, kuriame fikcija susipina su tikrove. Gautas rezultatas net labai pakenčiamas, todėl, galima teigti, jog kūrėjams pavyko perkelti tokią pačią atmosferą ir pirmtako dvasią į tęsinį, kuriame susipažįstame su naujais ir susitinkame senuosius herojus.

Filmo pasakojimas susideda iš dviejų dalių, o tai atrodo labai įdomiai. Filme iš arčiau susipažįstame su pačiu karaliumi Kserksu, kuris pirmame filme visiškai nebuvo atskleistas kaip žmogus. Matėme tik Dievą, kuriam buvo pavaldi visa Persijos imperija. Šioje juostoje vaizdžiai pateikiamas jo gimimas, kuris vėliau tapo tikru prakeiksmu visai Graikijai. Kartu matome ir įvykius, vykstančius po šlovingos 300 spartiečių mirties su karaliumi Leonidu priešaky. Šiek tiek chaoso įneša istorijos vystymasis, tačiau bendras filmo vaizdas itin malonus, nes gauname ne tik puikią istorijos pamoką, kuri tikroviškiau perkelia anų laukų įvykius, bet ir kupiną brutalaus veiksmo epą. Išties, filmo batalijos, laivų mūšiai ir karių susidūrimai verti dėmesio. To ir laukėme iš antros dalies. Daugiau pavažiavusio ir negailestingo didvyrių pasirodymo kovojant su piktavaliais persais.

Pirmame filme buvo puikiai padirbėta su personažais, todėl įsimintinų veikėjų buvo kiekvienoje barikadų pusėje. Šį kartą situacija pakrypsta kita linkme, ir pačiais įsimintiniausiais filmo herojais tampa blogio imperijos pakalikai – karalius Kserksas ir jo ištikimoji ir pati išvaizdžiausia herojė, mirtį nešanti Artemisė. Kiekvienas veikėjas gavo papildomo žavesio dėl vaizdingo ir plataus pristatymo. Gėriečiai tuo pasigirti negali. Vienintelė Spartos karalienė Gorgo, kurią puikiai prisimename iš pirmosios juostos, atrodė įtikinamiausiai. Leonido pėdomis žengiantis Temistoklis neturi tiek parako, užsispyrimo ir pykčio, kuris valdė Spartos karalių. Nuo to filmo žavesys sumenksta. Pagrindinis herojus nusileidžia ne tik blogiukams, bet ir antraplanei veikėjai, kovojančiai jo pusėje.

Filmo dialogai irgi nėra tokie riebūs kaip buvo 2007 metais. Puikiai iki dabar prisimename Leonido šūkį „Tai Sparta!!!“, kuris tapo populiarių internetinių memų dalyviu. Šiame filme pasigirti tokiais galingais šūksniais niekas iš veikėjų negali. Kelios neblogos frazės sklinda iš Artemisės lūpų, tačiau ir jos po kažkurio laiko tampa silpnu filmo siužetinės linijos papildymu. Veiksmas ir istorinių įvykių atpasakojimo miksas labiausiai padeda filmo žiūrimumui, todėl galima teigti, jog veiksmo plane juosta pasieks savo gerbėjus ir jie neliks nuskriausti. Galima tikėtis, jog ateityje, jei filmas bus šiltai priimtas kino mylėtojų ir finansiškai sėkmingas.

Techninė juostos pusė

2007 metais kino ekranuose išvydus tokius nuostabius ir moderniai pateiktus efektus, susidūrimus stebėjome išsižioję, nes tikrai, jie buvo nuostabūs ir naujoviški. Deja, to paties pasakyti apie naująjį filmą negalima. Mes jau visą tai matėme, tačiau, kaip bebūtų, filmo vizualinė pusė labai stipri ir neatsilieka nuo savo pirmtako, todėl pati atmosfera, būdinga pirmajai juostai, išlieka nepakitusi.

Trimatė erdvė filmui pridavė šarmo, jis tapo gyvesnis ir labiau pasiekiamas ranka, todėl, kaip ir visada, su gerais ir kokybiškais 3D efektais galima pasijusti visų įvykių epicentre. Studija nepasikuklino ir panaudojo geriausias technologijas, todėl konvertaciją galime laikyti pasisekusia.

Garso takelio melodingumas labai primena pirmąjį filmą, todėl epinis juostos kontekstas dar labiau pabrėžiamas galingais skambesiais, kurie tokiems filmams reikalingi kaip žmogui oras. Garso montažas epinių batalijų įkarštyje puikiai susiderina su muzikiniais kompozitoriaus sprendimais, todėl filmą žiūrėti yra vienas didelis malonumas.

Filmo montažas sušlubuoja poroje vietų, nes suderintas vaizdas pernelyg nusigriežia nuo pasakojamos istorijos principo, o tam tikrų veikėjų pristatymas atrodo lyg nukirptas ir nekokybiškai įklijuotas filmo momentas. Prisiminkime Kserkso iškilimą ir kas seka po jo.

Filme didžiausia darbą, kurio dėka vaizdžiai pamatome visas kruviniausias detalės, padaro operatorius. Puikūs kameros veiksmai padaro iš juostos įspūdingą epą, kuriame kruviniausios scenos sudaro stiprų pamatą. Slow motion efektas nors ir atrodo pasenusiai, vis dar stingdo kraują.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pradėkime nuo pačių įsimintiniausių ir filmui didžiausią žavesį suteikusių aktorių, kurie savo charizma užtemdė pagrindinį filmo veikėją, norintį prilygti Gerardui Batleriui.

Prancūzė Eva Green, kaip ir visuose savo sukurtuose vaidmenyse, atrodo dieviškai. Makabriškos būtybės įsikūnijimas perkeliamas iš stiprios perspektyvos, todėl filme matome ne moterį, o tikrą karo demoną, galintį prilygti ir pačiam Dievui Arėjui. Vienas iš nedaugelio aktorės veikėjų, kuris taip kraugeriškai atrodo ekrane, jog jam jaučiama simpatija.

Rodrigo Santoro, antrą kartą suvaidinęs karalių Kserksą, kaip ir tada, taip ir dabar atrodo lyg Dievas. Baisus ir mirtį nešantis personažas, kuris parodo dar didesnę neapykantą savo priešams. Blogio tarnas, kuriam turi paklūsti visi.

Sullivanas Stapletonas, kuriam atiteko pagrindinis juostos vaidmuo, prieš pagrindinį blogiukų duetą atrodo tragiškai. Jokios charizmos neturinis aktorius ekrane demonstruoja tik savo fizinę jėgą. Apie vaidybą kalbėti beprasmiška, nes jos čia labai minimaliai įdėta.

Karalienę Gorgo suvaidinusi Lena Headey šį kartą pasirinko kardą, o ne liežuvį, todėl ir ji pateikiama kaip stipri ir nesuvaldoma moteris, norinti apsaugoti savo valdas ir atkeršyti už vyro žūti. Malonus akimis personažas, kuriam pritrūksta tik vieno – daugiau ekraninio laiko.

Pagrindinis kvartetas susidoroja su savo vaidmenimis, o juos papildantys kiti žinomi veidai turi tenkintis itin minimalias pasirodymais filme, todėl filmo eigoje nieko išradingo nepamatome.

Verdiktas

„300: imperijos gimimas“ – tai dinamiškas ir vietoje nestovintis fantastiniais elementais papildytas istorinis epas, kurio išorė, kaip ir pirmtake, žymiai patrauklesnė už pasakojamos siužetinės linijos turinį. Dar brutalesnis ir gyvybingesnis filmas tampa puikiu pramogai skirtu 2007 metų hito tęsiniu, kuriame žiūrovas galės mėgautis išradingesnėmis kovomis ir žymiai kokybiškesniais vizualiniais efektais.