„Agentas ten, agentas šen“

Islandų režisierius ir prodiuseris Baltasaras Kormakuras, žinomas visų pirma iš tokių darbų, kaip 2000 metais pasirodžiusio trilerio „101 Reikjavikas“ bei dramos „Įkvėpimas“, pristato savo antrą Holivudinį projektą. Po gana šiltai priimto ir neblogai pasirodžiusio pajamų plane veiksmo trilerio „Kontrabanda“, skandinavų kino kūrėjas dar kartą bando save veiksmo žanre.

Režisierius kviečia pamatyti kvapą gniaužantį ir įtampos nestokojantį pasakojimą, apie dvejų skirtingų vyriausybės pareigūnų akistatą, pasijuokti iš juodojo humoro prisodrintų situacijų bei pamatyti iš vidaus tam tikrus slaptų tarnybų darbo niuansų užkulisius.

Apie ką mes čia…

Du visiškai skirtingo žanro nusikaltėliai susivienija ir apšvarina banką, kuriame gulėjo milijonai. Iš karto po nusikaltimo įvykdymo, jie susipeša ir reikalauja viso grobio, tačiau yra viena mažytė smulkmena – abu jie po priedanga dirbantys vyriausybinių slaptų tarnybų agentai. Sužinoję vienas apie kitą tiesą, vyrai pradeda katės ir pelės žaidimą, kuris kaip ir galima buvo tikėtis prives juos prie dar didesnių bėdų.

Kūrinio vidus

Kormakuras savo antrame Holivudiniame darbe įrodo, jog jis puikus veiksmo trilerių asas. Retas atvejis, kada toks gana banalus iš pirmo žvilgsnio siužetinės linijos pateikimas, sugeba laikyti įtampoje visą rodymo laiką bei kartu džiuginti žiūrovus, neblogai išvystytu veiksmu, šmaikščiais dialogais ir smagiais veikėjais.

Siužetinės linijos pateikimas labai žvalus: jau nuo pat pirmų filmo akimirkų jaučiamas adrenalinas, intriga bei įtampa, kurie nepaleidžia iki pat filmo pabaigos, o svarbiausia, jog pati istorija pateikiama intriguojančiai bei nenuspėjamai. Žinoma, nuo pat pradžių galima pranašauti finalą, tačiau visgi jis pasirodo visiškai kitoks, nei galima nuspėti. Tas ir žavi filme, jog išvystame nemažai įvairiausių sąmokslo teorijų ir pareigūnų klastingą darbą, kurie priduoda šiai juostai svorio.

Veiksmo plane žiūrovai tikrai neliks nuskriausti, nes viso filmo varikliu tampa gaudynės, susišaudymai, sprogimai, kurie dominuoja kiekvienoje scenoje, o tuo pačiu gaunamas irgi neblogas humoro užtaisas, kurį scenaristai meistriškai priderino prie šio efektingo pasakojimo. Juokeliai nėra banalūs, klišiniai taip, tačiau gana išradingi, o kaip pavyzdį galime prisiminti finalinę sceną ir Roberto juokelį. Juodas humoras visada geriausias, ypač tokio pobūdžio filmuose apie kietus ir bebaimius specialiųjų tarnybų vyrukus.

Filmas kupinas ir įvairiausių personažų, tačiau būkime atviri, visi jie tik šešėlis prieš pagrindinį juostos duetą. Klasikinis skirtingų ir kartu artimų sau vyrukų dueto pavyzdys, kurį jau dažnai matėme kino ekranuose, tačiau kartu ir šviežias požiūris į jį. Matosi, jog kūrėjai įkvėpimo sėmėsi iš tokių juostų kaip „Mirtinas ginklas“, „Starskis ir Hečas“, „Tango ir Kešas“ bei „Blogi vyrukai“. Toks mišinukas labai priimtinas žiūrint į rodomą veiksmą ekrane. Gana šmaikščiai atrodo tokių skirtingų žmonių priešprieša, o tuo labiau jų bendradarbiavimas. Abu veikėjai išskirtini, tačiau visgi Maiklui didesnis pliusas dėl jo karštagalviško charakterio. Vien ko vertas jo susitikimas su vištomis. Smagiausia jų dueto dalis ta, jog sunku atskirti, kuris blogas, o kuris geras. Kiekvienas iš jų turi savo požiūrį į matomą situaciją bei visiškai skirtingai bando spręsti savo problemas. Jeigu kiekvienas filmas turėtu tokius veikėjus, tai net ir patys blogiausi scenarijai būtu nustumti į šoną, vien dėl jų meistriško pasirodymo.

Juostoje akivaizdžiai matoma pašaipa iš slaptųjų tarnybų, pasišaipoma ir iš korupcijos, kas parodo, jog pinigai valdo šį pasaulį, o vyriausybės pareigūnai dar labiau supuvę, nei daugelis nusikaltėlių. Drąsiai, tačiau teisingai pateiktas pavyzdys, kokiais būdais valdoma šalis. Kartu filme pateikiamas ir beprasmis smurtas, sklindantis iš teisėsaugos pusės. Išties keletas scenų itin kraupiai atrodo, tačiau tiesa visada skaudi. Žiaurūs veiksmai prieš liudytojus ar nusikaltėlių bendrininkus įrodo, jog nuo akmens amžiaus gyventojų papročiuose įvyko nedaug pasikeitimų.

Apibendrinant tai, kas parodoma šiame filme galima pasakyti, jog Kormakuras neblogai įsivažiavo nuodėmių žemėje, pavadinimu Holivudas, o tuo labiau pateikė dar vieną efektingą darbą, kuris palyginus su kitais žanro atstovais pasirodančiais kinuose, lenkia juos dvigubai.

Techninė juostos pusė

Techninė filmo dalis labai kokybiška, netgi galima pasakyti, jog pats bendras vaizdas pritaikytas atspindėti senų gerų žanro atstovų darbus, o tai smagu. Pajaučiama senosios mokyklos atmosfera, fonas ir filmo spalvos taipogi nuteikia pajausti nostalgiją seniems veiksmo filmams.

Operatoriaus darbas yra filmo ašis ir didžiausias juostos poveikis efektingumo link, sklinda būtent iš kameros pusės. Vaizdžiai ir svarbiausia energingai pateikiamos scenos, o šiek tiek drebančios kameros efektas, priduoda filmui realistiškumo pojūčio, kuris kartais taip reikalingas tokiuose darbuose.

Garso takelis nėra išskirtinis, tačiau muzika priderinta atitinkamai gerai. Girdimos senos ir gerai pažįstamos dainos, o veiksmo scenose muzikinės kompozicijos tampa neatsiejamu komponentu įtraukti žiūrovą į įtampos kupinas akimirkas.

Juostos montažas šiek tiek chaotiškas, tačiau šiam filmui tai nekliudė, nes visgi paini siužetinė linija leido jausti intrigą iki pat pabaigos, o kartu ikokybiškas garso montažas pridėjo nemažos įtakos scenų galingumui, todėl filmas įgauna dar ir atskiro foninio žavesio.

Aktorių kolektyvinis darbas

Denzelis Washingtonas jau trečią kartą iš eilės džiugina žiūrovus savo pasirodymu ekrane. Žinoma, kaip aktorius jis unikalaus talento žmogus, tačiau ne visuose filmuose jis atsiskleidžia, o tuo labiau jo personažai ne visada būna tokie įsimintini. Šiuo atveju mes vėl matome bebaimį ir kietą Denzelį, kurio firminė šypsena akina akis. Tinka jam vaidinti tokius pašėlusius vyrukus.

Markas Wahlbergas, kurio paskutiniai filmai vienas už kitą geresni, šį kartą įjungė savo kaip komiko talentą. Panašų vaizdą galima pamatyti 2010 metų juostoje „Rezerviniai farai“, kurioje jis irgi vaidina beveik tokį patį „nervų kamuolį“. Puikiai prisiderinta prie Denzelio, todėl šiais metais, tai kol kas tai pats ryškiausias duetas, kokį teko matyti.

Antraplaniai filmo aktoriai, deja, bet net iš toli nesugebėjo prilygti pašėlusiems pagrindiniams vyrukams. Gaila, bet nepamatėme ir įsimintino antagonisto, bet visgi džiugu, jog ekrane pasirodė tokie aktoriai kaip Paula Patton, kuri gana drąsiai pasirodė ekrane nusimesdama visus savo drabužius, Jamesas Mardsenas visiškai neatskleidė savo potencialo, Billas Paxtonas taipogi atrodė neįdomiai, o Fredas Wardas pasirodė taip, lyg ateitų į filmavimo aukštelę, pastovėtų pusdienį ir išeitų namo. Nors ir kiti aktoriai nieko doro neparodė, tačiau vien jau už pagrindinį filmo duetą džiugu, jog jie dviese patys padarė visą darbą.

Verdiktas

„2 Ginklai“ – tai juodojo humoro perpildytas efektingas veiksmo trileris, kuriame nestokojama nei įtampos nei intrigos. Filmas kupinas šmaikščių dialogų, nesiliaujančių susišaudymų bei išties įsimintino dvejų kietų aktorių dueto, kurie nuo pradžios iki pat finalinių titrų nesiliauja džiuginti akių.

7.5
Recenzijos autoriaus įvertinimas:
Scenarijus
7.0
Režisūra
7.0
Kinematografija
8.0
Garso takelis
8.0
Techninė pusė
8.0
Aktoriai
7.0
* - Techninėje pusėje vertiname: specialiuosius efektus, montažą, dekoracijas, garso montažą, 3D.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti * Žiūrėti komentavimo taisykles